Pro laiko blyksnius

Dabar matau,
kad tu  tikrai buvai,
ieškoti mūsų pėdsakų atėjus,
bet kur gi, tu dingai,
kokiais plauki laivais,
koks, į tavas bures
vėl pučia vėjas?

O aš sapne,
tą šieno kupetą prie alksnių,
Kasnakt, kasnakt
pro laiko blyksnius,
vis dar regiu...
Na, negaliu susivaldyt širdies,
kuri vis alksta,
akimirksnio užuovėjos
tos dieviškos šalies...