Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kvėpavau vos atgaudama kvapą. Diegė šonkaulius ir skaudėjo širdį . Atrodė, jog dievas mane baudžia už viską, ką esu padariusi ir pasakiusi blogo. Nušliaužiau iki medžio ir garsiai surikau . Pagavusi oro gurkšnį užsikosėjau ir pažvelgiau į dangų . Jis buvo mėlynas it jūra, kuriuo plaukė vienas kitas debesis. Atsistojau pasiremdama į medį ir trinktelėjau kumščiu į jį . Skaudėjo, bet man nerūpėjo . Jaučiausi lengvai pažeidžiama ir nieko verta. Nuslydau medžiu ant žemės, apkabinau savo kelius ir stipriai užsimerkiau . Buvau užsimerkusi, tol kol išgirdau lapų šnaresį ir pajutau stiprų vėjo gūsį. Pakėliau akis ir išsigandau . Prieš mane buvo susisukęs vėjo sūkūrys, kuris nešėsi lapus aplink save . Matėsi žmogaus siluetas, tas pats, kurį mačiau tą naktį rūke. Sūkūrys mažėjo, kol pamačiau viską žmogų. Kiekvieną jo kūno liniją. Tai buvo vaikinas . Negaliu pasakyti kiek jam buvo metų, tačiau atrodė kokių dvidešimties, o gal keliais metais jaunesnis. Plaukai buvo juodi it varno plunksnos, skruostikauliai išsišokę, o lūpos pabalusios . Apsirengęs baltomis kelnėmis ir baltu apsiaustu . Batai balti . Akimirką man atrodė, kad jis angelas, tačiau jam priėjus prie manęs pajutau šaltį, šaltį, kuris nubėgo mano kūnų ir sustojo ties pirštų galiukais. Mačiau, kaip jis šyptelėjo . Ir priklaupė prie manęs.

- Išsipurvinsite kelnes, - tariau ir pagalvojau, kokia aš kvailė. O jis tik dar kartą šyptelėjo . Palietė savo stipriom rankom mano skruostą ir per jį nutekėjo šaltis.

- Tu saugi, - išgirdau jo šaltą toną, tačiau tai tetruko akimirką, kol sumirksėjau . Sumirksėjau ir nieko nebeliko . Apsidairiau, atsistojusi ėmiau bėgti pagal vėją, kurį maniau esant tą nepažįstamąjį. Bėgau tol kol vėjas dingo . Buvau apstulbusi, nes nieko nesupratau, kas kątik įvyko . „ Tu saugi“, ką tai galėtų reikšti. Papurčiau galvą, dabar pagalvojau, kad mane veikia skausmas ir man vaidenasi nebūti dalykai . Apsisukau ir patraukiau namo . bent jau maniau, kad einu ta pačia kryptimi, kuria atėjau . bet aš klydau . Ėjau vis gilyn į miško tankmę. Saulė mažai skverbėsi pro aukštus medžius, o man vis brendant gilyn miško tankmė vis tamsėjo ir buvo šalčiau . Jau darėsi baugu, nors buvau aštuoniolikmetė ir ankščiau nieko nebijojau, po Eriko mirties tapau vidumi baigšti it maža pelytė.

Vėl išgirdau šnaresį . Ėmiau suktis aplink save ir atrodė, kad miškas daro tą patį . Išgirdau urzgimą. Kas tai? Lyg šuns, tačiau per daug sipnas. Pasislėpiau už medžio, o urzgimas vis artėjo. Sulaikiau kvėpavimą, ir atrodė urzgimo nebebuvo girdėti, tad išlindau iš už medžio ir pasigailėjau tą padariusi . Prieš mane stovėjo keturkojis gyvūnas. Vilkas. Baltas it sniegas, juodom akim . Jis stovėjo ir nejudėjo . Nužvelgiau jį ir mano žvilgsnis užkliuvo už jo kojos. Ji buvo kruvina, o jis buvo sužeistas . Ir tą akimirką praradusi baimę žvelgdama jam į akis priėjau prie jo . Nusiplėšiau skiautę savo maikutės ir aprišau jo sužalotą koją. Žaizda atrodė gili . Paglosčiau jam paausį, o baltasis vilkas tyliai suurzgė lyg dėkodamas man. Atsisėdau ant miško žemės, o jis padėjo galvą man ant kelių . Paglosčiau dar kartą .

- Kuo tu vardu, vilke?, - paklausiau kvailai tikėdamasi atsakymo, kurio žinoma nesulaukiau, tačiau jis suurzgė, lyg supratęs. - Pavadinsiu tave- Baltuoju . Būsi mano vilkas, - tariau ir stipriai jį apkabinau, o jis nė neurgztelėjo . - Eime su manim, Baltasis, - tariau ir atsistojau, bet baimingai apsidairiau aplinkui, o Baltasis tarytum supratęs jog pasiklydau stumtelėjo mane į vieną pusę. paklusau jam . Ėjome tol kol pasiekėme šviesiąją miško dalį ir kol pasirodė pažįstamų namų stogai . Atsisukau į vilką.

- Ačiū tau, Baltasis . Eime su manimi, tu sužeistas, - tariau bet mano naujasis draugas nuleido galvą ir atsitraukė tolyn . Priėjau prie jo ir atsiklaupiau, - aš grįšiu. Pažadu tau, kiekvieną dieną, čia pat .

Pažadėjau prieš jam nubėgant . Mano širdis ėmė plakti smarkiau, o su kiekvienu jo nutolusiu žingsniu jutau liūdesį ir norą, kad jis grįžtų ir eitų su manimi . Prisiverčiau apsisukti ir eiti namo . Grįžau nė nesidairydama į savo namus . Užlipau laiptais ir užsidariau savo kambaryje . Griuvau į lovą ir įsižiūrėjau į lubas. Nieko nemačiau išskyrus Baltąjį vilką. Norėjau pati grįžti pas jį ir praleisti su juo visą dieną. Juo labiau, kad jis buvo sužeistas .

- Vakare?, - išgirdau savo vardą . - Esi?

Man nė nespėjus atsakyti į kambarį įėjo mama . Man to ir tetrūko .

- Mums reikia pasikalbėti . - tarė su kažkiokiu paslaptingu tonu, kuris nežadėjo nieko gero .

Ji atsisėdo ant lovos krašto ir pažvelgė savo pilkom akim į mane .

- Tu važiuosi į Reigarno ligoninę. .

Mano širdis sustojo .
2012-07-18 18:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-12 12:05
Dvasių Vedlė
Net ir sapnai turi turėti kažkokias taisykles, kurių reikia paisyti. Nurašyti visus nelogiškumus sapnams - nei pridera, nei skaitytojams įdomu. Geriau jau pasukti galvą ir daugiau darbo įdėti plėtojant aplinką, charakterius, siužetą ir visą kitą, ko netingima plėtoti ir kas reikalauja būti išplėtota. Dabar gi viskas taip nerealu, kad krisk negyvas. Ir nerealu čia būtent ta žodžio prasme, kuri ir turėtų būti vartojama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-20 11:24
Jakof
Visai lengvai skaitėsi, sudomino pakankamai, kad susirasčiau  pirmas dalis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-19 13:04
St Sebastianas
FuyugaNa vienas žmogus man sakė , kad teksto turi būti per pus mažiau nei įkeliu . Ką turi omeny, sakydamas detaliai ? Išvaizda, jos charakteris ar bala žino kas? Žinai, mane ima dominti kai kurie klausimai .


:D Mea culpa, mea culpa, mea maximus culpa. :D Apie ironiją teko kada girdėti?:) Jeigu ne, tuomet rekomenduoju pasiskaityti kas tai per daiktas.:)

Prie Aurimo komentaro nelabai ką turiu pridurti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-19 09:44
Varinė Lapė
Apie tekstą jau priplepėta pakankamai.Visų komentarų neskaičiau, bet vieną "smulkmeną" paminėsiu - prieš tašką tarpo dėti nereikia. Tarp brūkšnelių - reikia, jei dedi žodį į kabutes, tarp kabučių ir žodžio tarpų nereikia. Žodžiu, mažiau maigyk tarpo klavišą. Sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 22:02
gunta
Nu va, sakau, nežiūrėk į kitų paklodes, žiūrėk į savo, ir... toje vietoje:
"tu sužeistas, - tariau bet mano naujasis draugas nuleido galvą ir atsitraukė tolyn . Priėjau prie jo ir atsiklaupiau, - aš grįšiu. Pažadu tau, kiekvieną dieną, čia pat .", – hop! Ką reiktų parašyti? jei ne, pavyzdžiui, kad ir : "atmerkiau akis, gulėjau aukštielninka, prieš akis stūksojo lyg siena lubos, kai susivokiau, kad čia pat, prie neišjungtos šviesos užmigau, nenusirengus ir nepriėmus dušo užmigau ir pramiegojau taip iki pat ryto. rodėsi, kad nemiegojau, rodėsi, kad matytas miškas, vilkas, tas lapų sūkurys, ir tas pažadas realesni už tas lubas, siena stūksančias tarp tų dviejų pasaulių...

matai, nebūtinai taip, tačiau, skaitytojas nebesikabinės, kad susapnavai neteisingai, juk kiekvienas žino, kad sapne gali atsirasti nebūti dalykai - skuduras rankoje, kruvina vilko koja, realus duotas pažadas, gyvatė, kurią laikai suspaudęs, kad nepaleistum, nes išsilaisvinusi ji įgels, o atmerkęs akis pamatai belaikąs delne suspaustą antklodės užvalkalo kampą, taip suspaudęs, kaip gyvatę laikytum, ir nustembi, lovoje gyvačių tai kaip ir nėra, ir būti negali, bet sapne šitaip įtemti delno raumenis, nustembi pats apžiūrinėdamas savo ranką...

detales trink lauk, kuriuose kalbi apie tą visą amžių ir t.t. ir daryk sapną, kuriuo skaitytojas jau patikėjo kaip realybe ir pradėjo narplioti, kad taip būti negali. Taip - negali, bet vizijoje, bet sapnų-minčių pasaulyje, astralinėje eterinėje erdvėse - taip ir būna.

o kūrinio intriga, gali būti net filosofinė, juk gyvenimas yra realus kaip sapnas - jis tikras, kol sapnuoji, kažkada ir tas tikras gyvenimas, pasidarys kaip sapnas amžinybėje - kada kūnas irs, kada siela ir kūnas nutrauks juos rišančią paskutinę giją. Ir štai kokia intriga, žmogus davė pažadą, visa širdimi, astraliniame plane - kaip jam jį tesėti, jis jautė tai labai realiai. psichologinis momentas. (nerašyk detalių ten, kur jos griauna kuriamą tikrovę. o kad miške vilkas su sukruvinta koja, tai taip sapne ir vyksta. Žmonės pasakoja savo sapnus ir patys stebisi ką jie darė vienuose ar kituose aplinkybėse, nors ten jie buvo tikriausi.)

štai, visi čia komentavę patvirtina, kad daryk sapną, atsisakyk detalaus pasakojimo, kam kiek metų, ir atsibundantį lyrinį herojų - tai buvo sapnas, o pažadas taip realiai duotas. (gali herojus norėti grįžti į tą sapną, vis kas kart - bet kaip? gali ieškoti gyvenime kur jis ir kame turėtų išpildyti tą pažadą, jis jį persekioja; ir plačios galimybės rutuliuoti kūrinį. galimybė ir fantastika, ir psichoanalitiško pobūdžio  novelė pavyzdžiui - psichologinis žanras, ir realizmas, bet ne vulgarus... kas tik nori.) pradžia gali būti tik įžanga.

pameni velnio nuotaką, Baltaragis davė pažadą, Pinčiukui, kad jis atiduos tai, ko namuose nepalikęs, o tai buvo Jurga, jo duktė, kurios jis susilaukė, bet nežinojo tada, kai tą pažadą davė, kad ji jau pakeliui į šiapus, tik dar negimus... Siela yra labai subtilus dalykas, ir tas šiapus ir anapus yra toje pačioje amžinybėje...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 21:26
Dragonforce_
Na vienas žmogus man sakė , kad teksto turi būti per pus mažiau nei įkeliu . Ką turi omeny, sakydamas detaliai ? Išvaizda, jos charakteris ar bala žino kas? Žinai, mane ima dominti kai kurie klausimai .
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 21:23
Meškiukas
Per daug? Nežinau nė vienu senbuvio, kuriam teksto būtų per daug. Pažiūrėk kokiom paklodėm aš rašau ir niekas dar nemušė (arba nejutau).
Dar - surijau rūkytą karšį ir pagalvojau - tikiuosi motina nebus tik statiškas aplinkos elementas ir jos, kaip veikėjo, portretą atskleisi pakankamai detaliai? Tik, prašau, tikrai nereikia žinoti jos batų išmieros :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 21:10
Dragonforce_
Ir meškiukui šis komentaras skirtas, epizodas su motina bus, aš tiesiog jau nebežinau kiek teksto kelti, nes Jums tai per daug tai per mažai . Perprasiu Jus, žmonės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 21:08
Dragonforce_
Visiems trims kritikams esu begalo dėkinga, ypač tau Gestax'ai . Pasistengsiu prieš įmesdama tekstą dar jį peržvelgt.  Beje jo niekas neliaupsina , t,y, šito kūrinio. nemanau, kad jis geras, tačiau tai antras mano kūrinys, kuris šiek tiek labiau patinka man pačiai . nesiruošiu šį vakarą Jums čia ko nors prikaišiot, atsižvelgsiu į kritiką ir pastebėjimus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 21:04
Gestax
Pagavusi oro gurkšnį
Na kad jau taip poetė liaupsina šį tekstuką aš nuleisiu ant žemės. tekstas pernelyg lyriškas prigrūstas begale nereikalingų aprašymų kurie labai apkrauna skaitytojo vaizduotę ir tempia gumą, persūdytas aprašymas tas pat kas reklama per įdomų filmą.
Štai keletas nelogiškumų kurie bado akis
"Nuslydau medžiu ant žemės" nuslysti galima tik slidžiu paviršiumi, o nuslysti medžiu skamba panašiai kas nuslysti tarka (nelabai malonus procesas)

"buvo susisukęs vėjo sūkurys" na ar esi kur nors mačiusi vėja? viesulas na gal bet jo irgi nelabai matosi, jis dažniausiai pakelia visokias šiukšles ir tt bet kol jis pasidaro matomas jis būna laaabai stiprus

"Matėsi žmogaus siluetas, tas pats, kurį mačiau tą naktį rūke." kai taip parašyta atrodo kad jis stovėjo kažkur kitur o ne viesulo centre.

"Kiekvieną jo kūno liniją. Tai buvo vaikinas" iš kūno linijų nustatyt kad tai vyras reikia kad labai jau kas nors atsikišę būtų ;) (vaikinas- kažkaip super mergaitiškai skamba nors gal cia taip ir turi būti)

"Negaliu pasakyti kiek jam buvo metų, tačiau atrodė kokių dvidešimties," ką reiškia negaliu pasakyti jei ėmei ir pasakei

"priėjus prie manęs pajutau šaltį, šaltį, kuris nubėgo mano kūnų ir sustojo ties pirštų galiukais" tai taip suprast pirštų galai prišalo prie žemės ar kaip ten buvo?

"- Tu saugi, - išgirdau jo šaltą toną" žinai čia jau primena toki internete matyta filmuką kur kažkoks tai veikėjas stovi autobusų stotelėje ir aiškina visiems kad jie saugūs ;)

"Apsidairiau, atsistojusi ėmiau bėgti pagal vėją, kurį maniau esant tą nepažįstamąjį. Bėgau tol kol vėjas dingo" tu apskritai esi bėgiojusi? šiaip tai kai bėgi  bent jau vidutiniu tempu vejas visada bus į veidą, tai kaip reikia bėgti kad jau nebebūtų jo?

tai va ir taip toliau ir panašiai gal tiesiog mažiau gilinkis į detales ir bus mažiau tokių kliurkų
manau parašai perskaitai išbraukai ko per daug , tada vėl perskaitai , vėl išbraukai ir braukai tol kol nebėra ko išmesti ir tada jau publikuoji ;)
o šiaip tai sekimės rašyme ir vaizduotės lavinime ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 20:57
Aurimaz
Pradėsiu nuo to, kad pavadinimo ir teksto kalbos nesutampa. Tai jau savotiškas pretekstas mesti visą kūrinį lauk. Bet jeigu ir nemesčiau, tai pasakyčiau, kad toks derinys atrodo labai nesolidžiai. Aišku, autorė jauna, prisižiūrėjusi amerikoniškos produkcijos - atleistina. Tačiau vėliau pačiai tai atrodys labai juokinga - ypač jeigu liksi rašykuose tobulėti toliau. Todėl rekomenduočiau pasirinkti lietuvišką pavadinimo variantą, o senesnių darbų pavadinimus pakeis moderai.

Dialogai labai prasti. Nesiderina prie piešiamo vaizdo. Reiktų labiau įsijausti į situaciją, prieš ką nors užrašant.

Jau darėsi baugu, nors buvau aštuoniolikmetė ir ankščiau nieko nebijojau, po Eriko mirties tapau vidumi baigšti it maža pelytė.
Šiame vaizdinyje daug nereikalingų detalių, be to, kaip sudėtinis sakinys, jis sujungtas labai šleivai. Pavyzdžiui, kaip siejasi baimė su metų skaičiumi? Yra žmonių, kurie ir senatvėje visko bijo. Vadinasi, nesisieja. Ir sakinio logika labai įdomi - darėsi baugu, nors nieko nebijodavau, bet po to ir ano tapau baigšti it pelė. Tai visgi ji bijo, ar nebijo? :)
Maikutė - rusiškas perdirbinys. Marškinėliai turėtų būti.
Scena su vilku - nerealumo viršūnė. Ne pats vilkas, o emocinė metamorfozė nuo baimės, atsargumo iki visiško nebepaisymo, pas ką eini. Tarpinių emocijų nėra, todėl ir neatrodo tikra. Aišku, tą nebuvimą galima paaiškinti kokiomis nors antgamtinėmis veikėjo savybėmis, tačiau to irgi nėra. O jeigu netyčia ir atsirastų, tai jau būtų triušio traukimas iš skrybėlės. Tai atrodo taip:


Beginklis ir dar alkanas ėjau mišku, bailiai dairydamasis į visas puses, krūpčiodamas nuo kiekvieno paukštelio čiulbesio, vis žemiau riesdamasis iš siaubo, kai girdėjau po savo batų padais treškančias šakeles. Jos traškėjo siaubingai garsiai. Mano širdis plakė dar garsiau ir  vis atrodė, kad tuoj visa tai išgirs visi plėšriausi šio sumauto miško gyventojai.
Ir tada sustojau, suspiegdamas aukštu, laibu balsu. Prieš mane išsiskėtojęs stūksojo... kelmas.
Fui, tai visgi buvo kelmas, o aš jau maniau, kad koks miškinis aštuonkojis, ar kažkas panašaus. Kelmas atrodė taip baisiai, kad aš pasukau į dešinę. O tada jau tikrai suspiegiau ir kaipmat prikroviau kelnes, nes vos už dešimties žingsnių prieš mane stovėjo vilkas ir labai alkanomis akimis žiūrėjo į mano išpuoselėtus raumenis. Tiršta seilė nutįso nuo jo iššieptų dantų.
Vis dar tebespiegdamas išsitraukiau šešiavamzdį blasterį, užšokau ant nulaužtos pušies ir bliaudamas "BANZAIIII" atidengiau ugnį į visas puses. Vilkas, žinoma, persigando ir ėmė lakstyti aštuoniukėmis nuo vienos priedangos prie kitos. Jam iš paskos - alkanas lokys, netyčia pakliuvęs į ugnies zoną. O kiek tolėliau sušmėžavo ir miškinio aštuonkojo siluetas, kuris tikriausiai atbildėjo pažiūrėti, kas čia taip skaniai spiegia.
Staiga mano blasteris tuščiai suzvimbė ir nutilo.
- Palaukit, tuoj batareiką pasikeisiu, - sumurmėjau, nusimesdamas kuprinę su amunicija ir ieškodamas atsarginės apkabos.
Miško žvėrys susėdo rateliu ir ėmė kantriai laukti...


Šiuo atveju triušis iš skrybėlės pasireiškia tuo, kad pradžioje veikėjas nieko neturi, eina mišku beginklis, visko bijo. Baidosi net kelmo. Pamatęs vilką, jis netikėtai "suranda" savo kišenėse visą blasterinį spinduliasvaidį, o šiam išbaigus bateriją, sau ant nugaros aptinka visą amunicijos krepšį. Žinoma, galima bandyti aiškinti, kad autorius visa tai pamiršo paminėti, kad visa tai JAU buvo. Tik ar kas patikės?
Be to, perėjimas nuo visko baimės iki terminatoriško heroizmo - parodijinis. Todėl ir nesukelia realybės jausmo.
Tavo kūrinyje vyksta tas pats, tik ne taip ryškiai. Tačiau to visai pakanka nerealumo pojūčiui sukelti.

Liūdesys dėl nubėgusio vilko - vėl iš triušių operos. Toks jausmas, kad su juo buvo praleisti MĖNESIAI. Jeigu ir taip, iš teksto nesijaučia.

Grįžimas namo. Įsivaizduokime situaciją - einu aš mišku. Einu sau, einu, dar einu ir vis einu. Vėl einu. Sutinku vilką. Pasikalbu su juo, suspėju pasiilgti, kai tas nubėga. Dar einu.
Otadagrįžtunamoiružlipulaiptaisįsavokambarį. (skaityti labai greitai)

Kadangi kūrinyje nesukuriamas laiko pojūtis, tas grįžimas namo - pernelyg staigus. Jis turėtų būti aprašomas kitokiais žodžiais. Arba iš viso neaprašomas. Galėjai užbaigti vilko vizitą diiideliu tarpu ir imtis kokios nors kitos scenos, kuri jau vyktų namuose ir būtų aišku, kad prabėgo pakankamai laiko. Nebūtina visko pasakyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 20:41
Meškiukas
"Jau darėsi baugu, nors buvau aštuoniolikmetė ir ankščiau nieko nebijojau"
čia kaip suprasti?

"Nužvelgiau jį ir mano žvilgsnis užkliuvo už jo kojos. Ji buvo kruvina, o jis buvo sužeistas "
Ji, tai koja. Gerai, šią dalį supratau. O jis? Kas tas jis? Nagas? Tai tas pats, kaip sakyti, kad mano galva buvo nurauta, o aš pats negyvas. Toks pat beprasmis sakinys.

Gerai, supratau, vilkas bus Erikas, kad ir kas tas velnias yra. Arba šiaip koks mylimasis.
Žinoma, už antrąją dalį geriau. Kur kas geriau. Klaidų tiek, kiek ir priklauso- akių nebado. Bent jau man.
Pažiūrėjus iš kitos pusės - per daug to žaidimo su savigrauža, baltais vyrais ir vilkais. Tam užtektų ir keletos pastraipų, nes kaip ir nieko nepasakei. Kodėl negalėjai daugiau išplėtoti epizodo su motina? Jei dabar atsakysi, kad tai bus sekančiose dalyse, paklausiu kitaip- kodėl tada neužbaigei šios dalies kaip pridera, o tiesiog numetei tiek, kiek tau atrodė reikalinga? Toks apkramtymas kvailas. Žaidei su vilkais, žaisk ir su motinos epizodu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:58
Dragonforce_
Gunta, atsižvelgsiu į Jūsų nusiskundimus ir pastabas. Dėkoju, kad vertinate .
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:56
Dragonforce_
Dangu : Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:47
gunta
jūs geriau nesakykite ką primena, ar "kišti", (nes man visas tas pradžioje epizodas pasirodė labai puikiai sukurtas - laisvai laikė dėmesį, dar nusistebėjau, kaip lengvai tapote žodžiu judesį, vaizdą - ir visai įdomiai), tai yra geriau nesakykite ką primena kas, kokį vaikiną jums primena jūsų kuriami herojai arba - kas buvo akstinu, tos žmogystos atsiradimo jūsų kūrinyje, tačiau, su ta nerealia, fiziniu atžvilgiu, žmogysta, viskas labai gerai - tik kada pradedama taip realiai ir detaliai aprašinėti jo išvaizda, bandymas nustatyti kažkodėl jo mažių, tada griūva kuriama ta atmosfera, kurią tikrai sukūrėte visai neblogai; Štai jei lyrinis herojus būtų sėdėjęs prie upės ant skardžio, o pro šalį praeitų žvejas, sunkiais giminiais batais, nešinas meškere, visiškai pražilusiais vešliais plaukais, bet labai tvirto sudėjimo, kad net negalėtum pasakyti kiek jam metų  - lyg jis būtų jaunas stiprus vyras, bet ta ševeliūra visa žila... ir jis taip vikriai leidžiasi tuo stačiu šlaitu, kuriuo ne kiekvienas rizikuotų leistis, arba leistųsi stenėdamas ir jaunas būdams... tai būtų normaliai, nes tai realu, tai kurtų kuriamą erdvę ir negriautų atmosferos.)

rašydama stenkitės, kad vilkas reikštų ne tik vilką, o kastuvas kastuvą; ir jei plėtojant mintį išlaikysite nuoseklumą ir dinamiką, tada bus gerai...

man patiko kad buvo tas žmogysta, jūs labai gyvai aprašėte; labai realiai tą nerealų dalyką, gyvai, tik ten kur jungėte detales - ten prastina reikalą.
mat tas detalus aprašymas, griauna tą kuriamą realybę, tą kuriamą kitonišką tikrovę. ((ŠTAI ką turėjau omenyje sakydama, kad jauskite, kada aprašinėti detaliai, o kada tai kenkia kuriamai realybei.))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:37
Dangu
Tu žinai, kad man tavo istorija PATINKA.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:24
Dragonforce_
Ačiū už šį komentarą ir kritiką. Visų pirma vilkas, kaip paaiškės beveik kūrinio pabaigoje, bus . . Nenoriu atskleisti, kas jis bus .  Visų antra, ta žmogysta, galbūt išvis jos nederėjo čia kišti , tačiau ji man primena vieną žmogų ir turėjau jį panaudoti čia . Visų antra vilkui pažadas nebus išpildytas , tai sužinosite kitoje dalyje .
bet labai dėkoju Jums iš išsamią kritiką ir komentarą, taip pat už gražią komentaro pradžią .
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:19
gunta
TEKSTAS dėmesį išlaiko; nuoširdus rašymas; o kadangi jis nuoširdus - skaitai iki pabaigos, nors tarpais mestum, o tarpais puikiausiai dėmesį išlaiko pats siužetas. tad, kad rašote nuoširdžiai, tikrai tik į gerą, bent jau aš, to jūsų bruožo, rašant jums šį tekstą, dėka, perskaičiau jį kartais užvaldyto dėmesio, kartais dėmesinga nuoširdumui jaučiamam kiekvienoje eilutėje iki pabaigos.

(jūs nepasitikite savimi, todėl ir pasiteisinote, dėl teksto įdėjimo.) kada rašo žmogus nuoširdžiai jis turi būti stiprus, nes nuoširdumas lengviau pažeidžiamas nei profesionalumas.)) būkit stipri ir nesiteisinkite; rodos esi koks esi, bet kartais tiek ir tetrūksta - pagalvoti, kad esi stiprus ir neįgausi komplekso. rašykite nuoširdžiai;

Dabar nevyniojant į vatą, apie pasakojimą.
Pradžia labai nebloga - rašote įdomiai.
aprašymas apie tai (detalus) kaip atrodė žmogysta - silpna vieta; plaukų spalva, batai, nelabai. pajauskite, kada aprašinėti detaliai, o kada tas aprašinėjimas veikia griaunančiai, tai yra griauna kuriamą atmosferą.

prastai prasideda nuo tos vietos kur lyrinis herojus kalbasi su vilku, bandydamas sužinoti jo vardą - primena visas "baltąsias iltis", ir t.t., nuo tos vietos prasčiau; tačiau rašymas nuoširdus, perskaičiau iki pabaigos.

toks mano pastebėjimas apie tekstą jūsų, kad jis būtų įdomus, jei lyrinis herojus, po pažado,  būtų atsibudęs. Jis keistai jaustųsi, koks sapnas buvo realus, vilkas, žmogysta, pažadas tam vilkui, miškas, ir... intriga - juk pažadas tai duotas, o kaip jį išpildyti?...

labai daug fabulų, tekstas galėtų virsti kūriniu dideliu, nuo filosofinio, iki fantastinio, ar paprasto gilaus realistinio kūrinio, kuriame vis figūruotų fragmentai iš to gyvo sapno; na ta atkarpa, būtų lyg įvadas, ar įžanga;

jei pasuksite toliau kūrinį ta linkme, kad lyrinis herojus yra mergaitė, kuriai vis kažkas pasirodo, ji vis su kažkuo bendrauja, ir visi artimieji bei pažįstami nori ją pagydyti - bus pats neįdomiausias, pats nuobodžiausias ir nuspėjamiausias galimas dar vienas variantas, apie ką būtų tas kūrinys.
P.S.
šiaip lyrinis herojus yra labai vienišas, jis norėtų surasto draugą - nors vilke, bet ir jo prisibijo... jam lengviau, jei vilkas bejėgis šiek tiek - sužeistas, ne todėl kad linkėtų blogo, o dėl to, kad jis pats yra sužeistas vienatvės, nesaugumo jausmo, ir kad gal rūpesčiu savo galėtų jį prijaukinti, būti reikalingu - jis vienišas, labai labai vienišas dėl ko jaučiasi nepaprastai nesaugiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 19:08
Dragonforce_
Džiugu girdėt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-18 18:59
Sfinkse
pritariu labai įdomu:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą