Pritariu Guntai. Trumpa mintis reikalauja, sakyčiau, iš kūrėjo to, kas, išsunkus akimirką iki pačių gelmių, nulaša paskutiniais - pačiais pačiais skaudžiausiais lašais. Ir, aišku, tik patirtis leidžia juos sugaut ir užrašyt žodžiais. Kitaip - tai tik kažkokia pagauta mintis...
ką jūs norėjote pasakyti, tai žinote tik jūs, o jau kaip išreiškėte, man pavyzdžiui, kaip skaitytojui, atrodo trūksta konflikto - intrigos; arba reikėjo rašyti esamuoju laiku, o dabar gaunasi kažkas tokio: "o kai šaltą naktį suvirpi, tai nori tik šiltų patalų?.." suprantate, nedatraukia tekstas iki nuotaikos sukūrimo, tad reikia kokio nors intriguojančio niuanso; pavyzdžiui
"kai šiltą vasaros naktį
suvirpu kažko,
išgirsti noriu
tik tavo balsą...
nors nebyliai – be balso,
o rodos, tuoj...
Lyg kažkada esu jau jį
girdėjęs,
tik niekaip, neišgirdęs,
negaliu
gyvenimo to prisiminti – kuriame?..)" -------
matai, trūksta išbaigtumo, trūksta intrigos; o jei akimirkos nuotaiką išreikšti, gal tada reikėjo esamuoju laiku rašyti; (tik nuomonė, apie literatūrinę miniatiūrą.)