Sugrįžtu pas tave
Tik naktim ir be kūno
Iš užmigusių sielų šešėlių,
Lyg benykstančio tondo
Į dugną sušalusio ežero
Susisupusio į melchioro skraistę.
Ir budžiu kaip žaltys palei drobę,
Kad išsaugočiau mūsų artumą,
Pasislėpusį melduos seniai
Sulig baltų senaisiais dievais.
Muziką žodžių,
Įsirėžusią medžių žievėj,
Palieku slankų lankoj, plunksnų penklinėj vysti
ir vėl sugrįžtu
Be tavęs į nutilusį kūną
Kaip Giltinė
Ištraukti gyvybės iki kito
Saulėlydžio...