Vieškeliai

Kryžiuojasi kardai
vieškeliai
kaip medžiai -
kiekvienam
taip gali atsitikti -
peršti akis, delnus,
jeigu galėčiau -
pasivyčiau.
Guli gryčios
it grabnyčios,
namai, laivai -
nuskendę pernai.
o mintys kaip šunys
puldinėja, amsi
o mintys - miegančių
klaidingos, ydingos
ir tingios.

Džiūsta rąstai
kaip debesys į guolį
neparankūs,
užanka balos, pelkės,,
skleidžiu sparnus,
bijantis akis pakelti
ramia širdimi,
nuleidęs galvą,
einu, važiuoju,
bet vietoj stoviu,
kaip laukų,
miškų belaisvis
ir tu skubiai
prieš akis iššokus
glostai mano plaukus
o man jau sapnuojasi
keliai, vieškeliai
svetimi,
tolimi uostai.

O sielai ir kūnui -
reikės rūkyti mesti,
o mintyse
lyg arkliui, reikės
išmokti nesikeikti.
Sunku mesti -
rūkyti, gerti
ir mane,
išmokius keiktis -
miega, knarkia
nusidirbus liaudis
ir aš, nubundu
susapnavęs tavo lūpas
ir tada - buvo tamsa
ir tada buvo,
be mūsų
be vėjo -
tolimi ežerai, upės

Amtelėjo šunys,
o kiek meilių -
žingsnis, po žingsnio,
o kiek išdavysčių -
rodos imčiau
ir pražysčiau,
o dabar, kaip Širvys -
lekiu, skubu į laivą
pametęs raktus
ir galvą,
lekiu į laivą -
siūbuojantį, neblaivų,
lekiu, užsimerkęs
ir kažką
brangaus pamiršęs,
tarsi iš motinos įsčių.
Apgraibomis
suradęs kryžius -
mus palaimina
ir mes, išsiskirti
ryžtamės.

Kiekvienam gali
šitaip nutikti -
peršti akis, delnus,
o kai tuos pavasarius
kaip vaistus
nubudus saulė
ir į mano sielą, kažką
suleido, sušvirkštė -
ir pražydo plaukai, pirštai
ir aš, lyg musė
išmesta iš barsčių -
slenku per gyvenimą
lyg slidžiausią stiklą
ir aš, bijau
kažką pažadinti,
kelyje sugaišti -
kaukšint
bėgių sandoroms,
kaukšint
pagaikščiais.

O dienomis
naktimis -
peršti akis, delnus
ir tolstu - namus,
medžius piešiantis -
storais, dažų sluoksniais
ir noriu, indus pripilti,
to tyro džiaugsmo
noriu nutapyt pilnatį
išgražinti butą
ir nušvis mūsų būtys
įsigijus daugiau draugų
daugiau priešų
svetimų moterų,
nurimk, nenusimink -
svetimų vyrų
kad galiu ir aš
nesistengdamas
nuverst kalnus,
kaimynus prižadint -
lėkčiau, lėkčiau
ir išeinu į tamsą
ir užminga
visų kaimų
ir miestų šunys
ir kažkur nutolstu
svetimiems veidams
ir vieškeliams
amsint.