prikandusi lūpą
stebėjai idiliškai palaimingus veidelius
ekrane.
ir pavydėjau.
niekada taip man nebus
niekada
po velniais
kraustysiuosi gyvent į filmą.
žinai tą jausmą
kai žiūri filmą
ir nori verkt
bet ne dėl to, kad graudus filmas
o todėl
jog pačiam taip nėra.
ne pasaka ten
taip galėtų būti ir realybėje
bet ne.
man taip nebūna.