Pasišiaušęs it upės pūgžlys,
Gegužiukas atskrido šalia,
O giria,
Vėjus glosto aukščiau virš savęs.
„ Ką, broliuk ---
Negi aklas esi,
Kad žmogaus nebijai? “
O galvoj dar tyliau,
Negu šitaip pamąstęs:
„Mielas mano, sakyk, ar žinai -
Ne raiboji motulė į girią gyventi išleido. “
Pažiūrėjo ūmai
(Kaip atrodė), beveik į akis
Ir nuskrido pamestinukas,
Pasišiaušęs it upės pūgžlys.