Kibūs nakties pirštai

Užgimstančios nakties lopšy
supasi lipnūs voratinkliai
tįsta
vejasi
į juodus krutančius
kamuolius
pastirusių pirštų pavidalo

Drėgnos nakties aruode
knaisiojasi sugrubę pirštai
tarsi
požemio kirmėlės
rausia
seilėjasi
dusliai šnopuoja

Tirpstančios nakties delne
plaukioja pavandeniję pirštai
slepiasi nuo saulės
lydosi
varva
palikdami purvinas dėmes
atminimui

- - -
Kiekvieną vakarą saulė skandinasi voratinklio lopšy, bet
kiekvieną rytą ji klaupiasi, meldžiasi, ima skudurą ir
šveičia purvinus pirštų atspaudus. Kol ateina
laikas skandintis.