kitam pasauly ir kitu laiku

Dabar jau dvejodama,
bet vis dar  drąsiai sakau:
mano pėdos pabėgo... ir aš tau nelikau.
Nekankinsiu daugiau
ir nebeleisiu klaidžioti mintims
neteisingom kryptim.
Mąstyk, brangus žmogau,
teisingai, kad manęs
tau reiktų kuo mažiau.
Manęs dar reikia man,
tokios, kokią matau.
Taip, kokią matau pati save,
dabar ir čia.
Ir rytoj galbūt man neištarsi žodžio,
bet nesvarbu.
Kitam pasauly ir kitu laiku
laukia kitas gyvenimas,
ir noriu likt tenai kokia esu.
Be tavęs, o su kitu.
Tai lyg atsiprašymas, bet ne.
Atsiprašyti aš nenoriu,
tenoriu, kad suvoktum,
kodėl ataušo mano pėdos,
kodėl savęs tau nebepalieku.