kkkeistas jausmas... rrrr

Jis... Vyras iš liemens ir stuomens, išvaizdus... Vyriškis vilkėjo pilką kostiumą, žalsvus marškinius... Jis skendėjo žmonių minioje...  Šventės šurmuly pasijutau blogai, man ėmė svaigti galva, pradėjo aplink mane viskas suktis, lyg karusėlėje... Aš nužvelgiau vyriškį nuo galvos iki kojų, apsidairiau aplink... Jis atsisuko į mane, pagavo mano žvilgsnį ... Akimirką žiūrėjome vienas į kitą... Man iškart užgniaužė kvapą, pristigo oro...  Mane apniko keistas jausmas, kurio negaliu paaiškinti...
Aš stovėjau priešais jį, bet akyse kone smukau ant grindų, savaime ėme linkti kojos... Jis žvelgė man į akis, norėjau  jam šį bei tą pasakyti, bet pernelyg drovėjausi savęs... Visu kūnu troškau to, kas neleistina, bet... Neišdrįsau, buvau pernelyg baili imtis atitinkamų veiksmų... Norėjau pasakyti tai, apie ką tą akimirką galvojau, stovėdama šalia jo, bet susilaikiau, nutylėjau... Jo akys buvo tokio akinamo grožio, jog man bestovint šalia, atrodė tarsi skęsčiau jūros gelmėse...  Ir dar tas keistas jausmas, neleidęs man nurimt nė minutei... Jei ne prie manęs stovėjusi kėdė, tikrai bučiau nualpusi... Aš vos laikiausi ant kojų, visas vaizdas  palegva man ėmė lietis akyse, lyg skęsčiau ryto rūke... Man ėmė vis labiau stigti oro, pasidarė tvanku... Jis stovėjo man už nugaros, taip arti, jog jaučiau kiekvieną jo gilų atodusį.  Jis tarė žodžius ramiu tonu, taip, tarytum kuždėdamas komplimentus...  Man tą akimirką dar labiau pristigo oro, jog pamaniau, tada tikrai neatlaikysiu, bet  susilaikiau, buvau stipri...  Jis mane tarsi ore apglėbė... Gniaužė  tarytum mane savam glėby... Drabužiai lietėsi tarpusavyje...  Mudu kalbėjomes apie fotoaparatą, nes fotografavau šventės dalyvius, tačiau mano minty sukosi apie visai kitus dalykus ir iš mano užuominų, jis tą puikiai suprato... Kadangi, mes buvome gan oficialioje aplinkoje, tad stengėmes garsiai nekalbėti, neaptarinėti asmeninio gyvenimo detalių, jog nekiltų kažkam pagunda pasiklausyti pokalbio... Pokalbis nutrūko pasirodžius trečiam asmeniui... Mudviejų keliai išsiskyrė.. Jausmas buvo toks stiprus, jog neišblėso net esant traukiny, vykstant namo...  Ir kai vykau traukiniu atgal, galvojau apie  jį, norėjau juoktis ir verkti tuo pat metu...  Keistas jausmas neapleido manęs visą dieną... Kas jis? Svajonių princas? Kas tai? Susižavėjimas? Nežinau, tas keistas jausmas neblėsta iki šiol... rrrrrr