Lėlininkas

visą gyvenimą laikė rankas
sukišęs į medinius pasturgalius

išmoko garbaus pilvakalbystės meno
nekart galvojo, kas iš viso to,
kasdien išlįsdavo pats sau per gerklę
triskart per dieną, po valgio
nelyg jo rankos jo lėlėms
išsižiaukčiodavo, po vieną narelį
o jis tik purtydavosi ir
mirksėjo akytėmis

visokių pakaitalų buvo išbandęs
bandė groti smuiku, bandė negroti
bandė dykinėti, drožinėt ir remontuoti
kas po ranka pakliūdavo, bandė nusilakt
kaip šuva ir gurkšnot kaip kad moterys
moka, ir nieko

buvo toks laikas
kai netgi įtikėjo visa kuo
sakė sau, kad gyvos yra tos trinkelės
kur ant kelių jam sėdi ir žiopčioja
paskiau didžiumą sudegino, tai
nerėkė nė viena, žiūrėjo tik
tom savo cirko psichopato akim

tokios ir buvo jo lėlės:
papurtai – tai akytėm sumirksi
apverti – tai sutaukši žandikauliais
kai kurios paminkytos apsimyža
o kitos nieko nedaro
nors rėk

įpusėjus dvidešimt penktuosius
jam gimė Baby Bornas

tada ir suprato, kad visa tai tėra
vienas didelis performansas, cirkas
jau sakiau, tai nusprendė mokytis
kiaušinius ant nosies sukt, kuo daugiau
kiaušinių ir kuo mažiau nosių, nes

visą gyvenimą laikė rankas
sukišęs į medinius pasturgalius
sako, buvo geriausias savo srity.