Saulei besileidžiant

1.

Besileidžiant saulei -
iš kart surišti
dvejais saitais
kaip debesys
plaikstomės,
o būdavo
į laukus, miškus
išjodavom
ir suriaumodavo,
debesys kaip jaučiai.
Žaibai, perkūnai
ir tave - sujaudindavo
ir tyluma, vienuma -
prisipildydavo skaidraus,
gaivaus juoko.
ir takai, keliai,
besileidžiant saulei
kaip gyvatės
rangydavosi.

Žiūrim
užvertę galvas į dangų
Tėvai, apsidžiaugė,
mus atjojančius pamatę,
skausmo ašaros nudžiuvo
ir grįždavom,
po daugel metų.
Dangus nuščiuvo,
ašaros nudžiuvo,
o pasirodo, tėvų akys -
geriau mato -
kiek nelauktų
namuose svečių,
besileidžiant saulei
ir visų galvose
suirutė.

2.

Visas pasaulis kruta -
čirška vyturiai,
klykia varnos, pempės
ir mirga debesiūkščiai
viršum saulės kylančios
ir mums gera
su paukščiai
į dangų kilti,
pakilti ir pasimiršti
ir tyška į šalis -
prisiminimų pūtos -
giliai atsidūstam
ir saulei besileidžiant
ir tėvų valiai
paklūstam.

Nubraukę dulkes,
nusviedę kepures
nuo pakaušių.
prariję, po duonos kąsnį,
apsidžiaugėm išvydę
kambarius,
verandą tuščią
o pasigirdus
varpų garsams,
žinojom iš anksto,
atūš čia,
tie perkūnai, griaustiniai
ir išvydęs tėvą, tave,
pavargusią, pasimetusią -
norėjau
tavose akyse
nuskęsti
ir labai, apsidžiaugiau -
gyvus, sveikus,
saviškius išvydęs
ir džiaugiuosi,
saulei besileidiant
pamatęs tėvą
pabėgusi
iš mirtininkų
palatos.

3.

Įsikibau
į atlapus
ir norėjau,
kad žvaigždės,
kaip lempos neužgestų
norėjau kad perkeltum
tėvų arklius,
tą ankstų,
joninių rytą
ir norėjau,
kad ir mane
sujaudintum
ir kad iš džiaugsmo,
naujų minčių,
kaip stintų
prigaudytum,
nes mes, žmonės
maži, klystantys.

Geriam, valgom,
apsvaigę, apgirtę
nuo tiek vaizdų -
galvos plyšta
ir aš, lyg iš proto išėjęs
visą gyvenimą,
norėjau, tavęs laukti,
norėjau
iš meilės šulinio -
aukso kibirą ištraukti,
o ant lentynų
keli, nebaigti
mūsų gyvenimai -
virtę eilėraščiais,
romanais,
melodramomis
ir mes, tą savo gyvenimą,
plėšom po lapą,
kaip kalendoriaus
lapelius -
kiekvieną rytą -
mes ryžtamės
ir be kojų
bėgiojame vandeniu
ir nustembam,
kelio pabaigoje -
išvydę kryžių,
o gal pliusą
ir nutolsta -
saulei besileidžiant
mus pasigavęs,
kažkoks
nepažįstamas
ir svetimas
autobusas.