Mes skirtingai
Supratom gyvenimą,
Apie laimę
Skirtingai galvojome,
Nepajutome
Viens kito nerimo
Ir kas širdyse-
Nežinojome.
Mes skirtingai
Draugystę vadinome,
Labirintuos
Ieškojom poezijos.
Nesuradome ten
Aukso vidurio,
Bet pakankamai
Daug erezijos...
Mus skirtingai
Žavėjo saulėlydžiai,
O miražuos
Ištirpo tylėjimas...
Žvaigždės taką
Į ateitį apšvietė,
Tik kitaip
Į jį mes žiūrėjome.
Mums skirtingai
Kvepėjo pavasaris,
Išsibarstė, paklydo
Skubėjimas.
Neišgirdom,
Laiku nesupratome,
Kad miršta
Viltis ir Tikėjimas...
Nors patyrėm
Spalvingų akimirkų,
Meilės Jausmas
Atrodė per tolimas.
Ir keliai,
Vos subėgę į vieną,
Vėl pasuko
Į skirtingas tolumas...
Nuoširdus ačiū visiems pirmiausia už tai, kad skaitot, kad bandot vertint. Kartais sutinku, kartais - ne. O su Gunta noriu ,,pasirokuot" atskirai. Tikrai nesu naivi jaunuolė, ir rašinėju jau labai seniai, skaičiuoju dešimtimis metų.Pradėjau būdama antros klasės mokinukė.Taigi, bagažas didžiulis. Eilės spausdinamos spaudoje, internete, almanache, išleidau ir savą knygą.Turiu šaunių draugų poetų.Nė vienas, kuriam leidau paskaityt, nekritikavo šio eilėraštuko.Eilėraštis juk nebūtinai turi būti tai, kas išgyventa - tai KŪRYBA!Vienas išeina sklandesnis, geresnis, kitas kiek prastesnis.O mane čia ,,sudirbot" kaip reikiant.Šitaip jaunus galima atbaidyti nuo tolimesnių bandymų.Nejauku čia tam ,,Rašyke".Bet dėkui už išreikštą nuomonę.Ir sėkmės!
čia nėra nieko tekste jūsų, išskyrus vieną, "mėgavimasis skyrybomis" herojus įmanytų, geistų skirtis ištisą amžinybę ir vis godoti "mes skirtingai metėme saulėlydžius"; o kodėl ne " mes skirtingai matėme saulėlydį, kalbėdami apie jį kits kitam palaimoje skriejome, kokie jie buvo skirtingi saulėlydžiai, viens kito neturėdami nebūtumėm tokių pamatę"... tai gi.
paskui antra - tai nepamačiau niekur padoraus gilaus motyvo, priežasties kažkokios, toks skyryboms atsitikti, tiesiog nieko prasmingo ar gilaus. nei gyvenimo druskos nei cukraus.
įtariu esate jaunas žmogėnas, o norite suaugti? kažkaip jei esate vyresnio amžiaus, tai negi skyrėtės kad saulėlydį skirtingai metėte; va vaikai ir tie žino, Coliukė nenorėjo tuoktis - tekėti už kurmio, nes kurmiui kvailas noras buvo "atsisveikinti su saule"; kurmiui nereikia saulėlydžio, o Coliukei reikia;
multikus pažiūrėkite, ir gal tokio pobūdžio istoriją kitaip išdėstysite. NU? argi ne taip?
jūsų istorija (tekste) išgalvota, o ne sukurta, nepamatyta kažkur tarkim pasąmonėje, vaizduotėje - ji neįtikinama; o jei ir išsiskyrėte, tai tikrai nei vienam nei antram niekas tame neskaudėjo, buvo visai tas pats, ar ženytis (tuoktis) ar skirtis, ir parašyti neturite ką; o norite sukurti dramą ant bejausmės vietos. ant negyvo nervo - tai pirma, o antra, tekstas stokoja filosofinės išminties labai. jei jūs tokio pobūdžio tekstuose jos neįdėsite, kuri organiškai atsispindėtų per aplinkybes, tekstas automatiškai visada bus tik dienoraštinis. arba pigi lyrika, apie kurią bus galima visada pasakyti "Tiek daug triukšmo tiek daug triukšmo - o imtynių, nematyt..."