tirpstu, nykstu kaip mirštanti žvaigždė, kaip laiko girnų jau sumaltas entropijos šaltos delne minčių niūrių kaip palytėtas, kaip vakuume netenkantis jau oro
krintu, krintu kaip skrist pamiršęs, kai gravitacija nenugalima, krintu per laiką ir per erdvę į tašką tolimą rimties ir tyloje jau be esybės
šaukiu saulėlydžiais, lašais ir vėtrungėm į vieną kryptį, plunksnuotų debesų kraštais, tamsa nakty ir miško šnabždesiais, šaukiu galia sapnų, gyvybės kol laikas plečiasi dar vis
šaukiu saulėlydžiais, lašais ir vėtrungėm į vieną kryptį,
plunksnuotų debesų kraštais,
tamsa nakty ir miško šnabždesiais,
šaukiu galia sapnų, gyvybės
kol laikas plečiasi dar vis
Geras darbas nors tu ką, tikrai man mielai susiskaitė,4.
Dzonceana, neširsk, čia juk yra etatinių darbuotojų, kurie įsivaizduoja jog jų protas absoliutus - ir yra rašoma jiems, o jei labai užsiunta iš pavydo, pasirūpina klaidelėmis (kad jų atsirastų.) geriau praleisk plaukt neskaitęs - ir jis savo "kapeikas" centukus gaus; nešauk taip jau Dzonceana, labai jis greit išgirs - net tyliai nemintyk...
autoriau pseudonimu Mizantropas, apie jūsų tekstą.
Nelabai viskas kas jame, bet priimu jį kaip jūsų ieškojimą naujo, visiškai nekritikuoju, tai ieškojimai naujai rašyt - o tiksliau savęs rašyme; ir tai yra puiku;
O kas man tikrai patiko, ir atrodo jau trumpažanriu išbaigtu tekstu. tai- CITATA:
"krintu
krintu kaip
skrist pamiršęs
pro laiką ir pro
erdvę
šaukiu
saulėlydžiais,
lašais ir vėtrungėm,
į vieną kryptį – plunksnuotų debesų
kraštais,
tamsa nakty ir
šnabždesiais...
O laikas
dar vis
plečiasi ..."------ tik išbraukiau /miško/
pakeičiau iš /per/ į /pro/ ir /dar vis/ sukeičiau vietomis su žodžiu /plečiasi/ ir /kol/ pakeisčiau į /O/ pabaigoje; -- na visata dar vis plečiasi, dar nesitraukia... (taip?)
tai tiek labai ir kaip išbaigtas. pavadinčiau "laiko judesys"; (ne kaip ištrauka) Puikus.