Šaknys

turbūt ir vidurvasarį pusto
tik ne taip lengva pastebėti -
skėčių skydai lietaus strėlės
šlapios gatvės šlapi veidai.
jei įsivaizduotum jog tai
byra šaldančios plieno
skeveldros
iš padangės šakų
jos augina plieną stiprybę
ant pylimo krašto gyvenantiems
žmonės -
pamėgtum lietų kaip aš
ir pavirstų lašai į sniegą.

turbūt ir tai kalbant
tyla gręžiasi į kūnus
įleidžia šaknis
ir šnekam nors viduj tyla.
tos pačios upės dalina
pakrantes
rajonus miestus šalis
ir išskiria kalbas.
prisimenu brolį kaip mudu
per sieną kalbėjom
naktim
ir sienoj žiojėjo ertmės
įdomu būtų surasti tą sieną
tą mūrą kuris kartu su mumis
užaugo.