jau nežinau, ar vaikas, ar tik vaikos
mane keisti ir vis dar moniški baubai...
aš tik iš tolo, tik iš tolo ... baisiai
ir netikrai raminamai žvelgiu į tai.
gal ir dėl baubo, gal ir dėl dievo
gal dėl savęs, nors būtų tai niekai...
priėjo, o po to ir vėl nutolo
keisti murmėjimai ant tavo nugaros...
prieik, nors eiti jau seniai nemoki,
pakeisk, nors gal patiks ir ši...
aš tik iš tolo, tik iš tolo... švelniai
kasausi nugarą tava ranka...


Palaiminta






