uždusino...

Kažkada
aš plaukiau
su minia
"pasroviui"...

Kažkada
aš mojau
su sparnais
kaip erelis...
ir iš aukštai
mačiau nuplikusius
medžius,
pražilusias
akis, netekusias
vilties ir sprogusias
širdis...

dabar viskas
kitaip... dabar
net ir mano
nusvilinti saulės,
o vidinė būsena
primena mitą
apie Ikarą...

dabar viskas
kitaip, dabar
žila aš,
suskerdėjusia
širdimi,
aprasojusiomis
akimis
ir nuvytusiais
judesiais...
Šiandien
aš akla, nes
nematau
kvailų
žmonių veidų,
šiandien aš
kurčia
našlaičių verksmui...


šiandien manęs nebėra...


                                          buvo,
                                                                bet
                                                                                nebėra....


                                            buvo,
                                                            bet
                                                                        nugrimzdo
                                                          praeitin...



                                          buvo,
                                                        bet
                                                                      užduso...