Koks keistas ir staigus šis nubudimas,
žaidimas be kauliukų, bet su peiliais.
Nei kvapo čia nėra pirmykštės baimės –
viršuj gandrai, žemiau lizdų irimas.
Graži diena. Gražesnė nei žadėta.
Dėrėtis bando elgeta, jo pirštai
išgroja Hėgelį ir šis numiršta
visai trumpam. Tuo tarpu į jo vietą –
melai ir pasakos. Maža balta katytė,
neužkliudyta metafizikos patyčių,
sumurkia ir aiškėja tai, jog Nyčės
suklysta tiktai kartą – šitą rytą.
šiaip, ne komentuojant, daugiau diskutuojant. kad Nyčė klydo, - tai sakyti nėra nei drąsu, nei nauja. nebent tai sakytumei dažnai fanatiškiems jo gerbėjams. tada jau būtų kiek drąsiau. Nė vieno tiek plačiai žinomo filosofo teiginiai nėra tiek nelogiški, nepagrįsti ir dar visokie su priedėliu ne.
tad kodėl jis toks nenuneigiamas kartais. filosofo biografijos žinojimas nepakenktų, arba tiesiog įdėmesnis jo paties darbų skaitymas. nebus niekada aišku kiek jo paties yra tekstuose, kurie teiginiai jo, o kurie rūpestingosios jo sesers, kuri kaip manoma labai kardinaliai keisdavo, taisydavo jo užrašus.
tas jo filosofijos nepaneigiamumas yra jo filosofinėse pranašystėse, poetizuota filosofinė kalba, kuri patraukia, įtraukia ir prikausto.
man asmeniškai labiausiai įkritęs dalykas iš to ką spėjau skaityti jo veikaluose, yra pranašiškas matymas naujajam žmogui. jo atėjimui.
Labai patiko:
"Graži diena. Gražesnė nei žadėta.
Dėrėtis bando elgeta, jo pirštai
išgroja Hėgelį ir šis numiršta" , – ir nepatiko, o šalia šių eilučių tai ne tai kad nepatiko, bet taip pigiai, prastai
pasirodė (gadina eilėraštį, kurio tas vidurys, kaip kitas žmogus būtų rašęs, toks šaunus tas vidurys, ir kaip kitas tai, ką dabar pacituosiu):
"Koks keistas ir staigus šis nubudimas,
žaidimas be kauliukų,
aiškėja tai, jog Nyčės
suklysta tiktai kartą – šitą rytą.", – ta pradžia (nubudimas, vos ne Hesės "stiklo karoliukų žaidimas" baisiai su kauliukų žaidimais ir nubudimais - banalūs įvaizdžiai atrodo derinyje. o pabaigoje, lyg pritemta, kad eilėraštis įvažiuotų į intelektualiąją literatūrą, bet...) vis tik tos trys eilutės geros. Visumoje - melodingas, bet man tos trys - tiesiog geros labai. (finalas ir pradžia - prastai, o tai svarbu.) techniškai - visas normalus labai - smagiai skamba, posūkiai visi tokie išlenkti minkštai, ir jų daug, grakštūs, bet tekstas visumoje trys eilutės vidurio, liuks.
nepaisant akcijų visokių "absoliutas" elgetai visgi per brangu , derėkis nesiderėjęs ... :) patiko tokia natūraliai žaisminga paskutinė strofa , tad 4+