Maldos namuose nuogi užpakaliai rodo kelią link Jėzaus. Ten skamba čiaudulys, maldos namuose, dvi minutes, ten aidi. Užsisakysiu aš mišias už savo šunį, malti juodi pipirai, o mama barsis. Kam žaidžiu malda, tikėjimu, namai maldos rimti, net ne vieta žaisti. Bet kam tuomet ten užpakaliai pliki rodo kelią link Jėzaus? Pažerkit, ponai ir ponios brangieji, man šūsnį geravališkų pastabų. Apie tikėjimą man pasakokit, kodėl taip ar kitaip elgtis negražu. Pirmyn, brangieji, pirmyn!
gal autorius ne į tuos namus užsuko...o jei tai pati autorė bekilnoja tuos... ką čia išburnosi ,
nerasta mąstymo nė per centuką, /o gaila/ begemotiška puezija
Mąstantis žmogus Tyliai Po Lapu. Dar suprantu, kad šis žmogus priklauso jaunystei? Tai ko čia skeryčiotis - provokacija, provokacija... Fui, kaip nemiela! Džiaugiuosi, kad Tyliai Po Lapu sugeba pasakyti tai, ko, pavyzdžiui, nedrįsčiau aš.
Ir vėlgi- kuo nuogas užpakalis blogesnis, negu, sakykim, nuoga burna? Lig šiol dar ir nuo burnos daug kur uždangalas nenuplėštas.
Ta kultūra ne tik, kad man svetima, bet ir nelabai aiškiai suvokiama. Tegul klumpa ant tų kelių, tegul ima burnon tą kūną, naudos iš to maža. Bet aš jos neniekinu, aš tik pasakau, kaip, maždaug, viskas atrodo mano akimis.
Man patiko frazė "Užsisakysiu aš mišias už savo šunį", kuri šventvagiškame kontekste gal irgi turėtų savo įnašą nešti, tačiau man ji miela, tyra, gera. Visa kita - sunku pakomentuoti. Jei tiesiogiai, tai nelabai, jei gilintis, nežinau nuo ko pradėti.
Taigi už meilę šunims - ačiū ir sėkmės:)
atsiprašau, nieko nenoriu šiuo metu įžeisti, retai gal taip būna, kad netik neįžeidžiu bet ir nenoriu. bet noriu išsiaiškinti kitus dalykus.
begemotas siūlo atkreipti dėmesį į ritmiką, aš dar sakau ir į bendrą skambesį — skambesys čia yra gal nebaigto skambėjimo, nesigilinkim į tai, bet..bet jis yra kaip bažnyčioj, toks platus kaip eilutės ir girdėtųsi tikrai aiškiai, tik kad jis žinot kur atsitrenkia, ar žinot. — į u žu pa ka lius. čia yr bėda.
nejuokauju. reik labai gerai įsiskaityt, kitaip sakant įsiklausyt, kad išgirst kaip aidi čiaudulys, o jis aidi, žviltelim- nuo antros eilutės iki trečiosios beveik pačios pabaigos, toksai prasminis skambesys, iki pipirų.
tie užpakaliai čia ne šiaip atsukti, nuo didžiausio iki visiškai perdžiuvusio kaip kad mano, į savus galit irgi pažiūrėt, ko laukiat- pasižiūrėkit. na tai sakau, reik pamatyt juos į ką panašūs yra užpakaliai, jei jie apnuoginti - tas pat kas matyti apnuogintą vidų, tas pat. vidaus juk nematome jei jis neapnuogintas.
perteikimas netobulas ir tobulas tuo pat metu. esmė emocijoje.
ne fariziejiška reakcija į apsinuoginimą būtų čiaudulys paskui juokas žiūrint į viens kito ašaras, išsiskyrusias čiaudint. tiek tematau provokacijos-pipirai yra jos katalizuojantis elementas.
visa kita būt tikra, kaip ir tai, kaip mes reaguojame patys — pasipiktindami, nes čiaudint nusmuko kelnės kurių mes nespėjome laiku pačiupti...
Išvada- mes jaučiamės nuogi.
:) būtent "nuogi užpakaliai" ir yra viniukas tos provokacijos, nes kitaip kur čia būtų negražus elgesys? - tai yra visiškai sąmoninga ir sakyčiau netgi sąmojinga pozicija, kaip ir kūrinio rekomendacija :)
kūrinys originalus, tvarkytinos tik kelios metaforos, "nuogi užpakaliai" keisčiau į kažką poetiškesnio, nes bendrame kontekste šis išsireiškimas per lėkštas, manau autorė apie tai pagalvos
kad atsiskleistų ritmika skaldyčiau į trumpesnes eilutes
Man labai patiko, bet viena pastabėlė bus jei (nu)leisit...Jėzaus nereikia kaltinti, kad jis pasisakė prieš gėjus ir pedofilus, bet draugavo su prostitutėm ir žvejais...Rašau 69.
dėl tikėjimo, tai galėčiau apnuogint kitą vietą, ne užpakalį. aš manau nuo jų sunku atsiplėšti iki JK, tad jie vargiai gali būti rodyklėmis. užpakalis rodyklė — na sjuper..tik nežinau ar labai gili mintis tai, ar tik gili kvailystė.
man labai patiko. herojus yra šuo. mano šuo irgi, jis mirė prieš išrenkant naująjį popiežių, mes jam po mirtie užsakėme mišias, nes paskutinio patepimo negavo, mirė tikriausiai nuo vėžio.