Ką manė
Pro mano galvą
Skriedama kamanė?
Gal matė
Pilką akių spalvą?
O gal tik pliką kalvą?
O
Gal ji
Prielaidą
Daro apie gerą
Galvą – tai ne klaida,
O kalnas Kilimandžaro –
Laikas iš visur spalvas išvaro?
Bet ji tyli,
Aplėkusi kalvą
Ant kurios išvydo pilį –
Užsidėjau lyg burę kepurę,
Kurią tik drąsus žmogus turi.