Aš – kaip vilkas,
Ujamas ir vejamas,
Toli nuo namų,
Miške pasiklydęs.
Mačiau šviesą tolumoje,
Bet ji dingo, kaip nuotaka,
Išsisklaidžiusi ankstyvo ryto rūke.
Norėjau būti didis,
Kaip šis didelis pasaulis,
Nors ir gerai supratau,
Kaip klaikiai klydęs.
Aš – kaip vilkas,
Sužeistas ir piktas,
Nuo savosios gaujos
Toli nuklydęs.
Liko tik rūkas ir miškas,
Pridengę nuo sumaišties,
Nors žinau aš gerai,
Neilgam nuo realybės ir pražūties.