suvokimai

Na iš kur, iš kurgi tu žinai,
kaip skamba grožis krikštolo taurėj,
kaip gatvėje krizena trys vaikai
ir sirpsta vyšnios, bei keičiasi laikai.

Modernios linijos, namų stogai,
svyruoja debesys, praplaukdami lėtai;
protingos mintys, tirpstančios rūke -
ir tu eini, rūkydamas gatve;

Iškyla bokštai, šimtmečio namai,
lašelis dūmo sklendžia kiek keistai;
pypsėdami praskrieja du taksi
ir tu eini, nubusti negali.

Nesuvoki peizažo tu gamtos,
miražo miesto, skęstančios tvarkos;
žibintu nešinas esi,
ir ieškai to, ką pametė kiti.

Beprasmė dvasios ta kova,
kai šviečia dulkės ir gęsta visata;
ant Isos slėnio užveri duris,
įkaldamas sulinkusias šešias vinis.