Viktorija Breivytė 2Pažvelgiau pro langą. Lijo. Laimei nelijo stipriai. Bet man patinka lietus. Ir jis kaip tik atitinka mano nuotaiką. Nes vakar mirė mano močiutė. Aš jos labai pasiilgsiu. Ir jau dabar beveik palūžau. Tik su močiute galiu pasikalbėti normaliai. Su tėčiu pasikalbame, bet ne taip kaip su močiute. Ji mane supranta labiau negu mano geriausi draugai. O tokių turiu du. Mailė ir Meisonas Stivensonai. Jie pusbroliai. Bet geri mano draugai kaip jau minėjau.
Taigi mano močiutės labai truks. Netikėtai į kambarį įėjo mano tėtis. Jis buvo susirūpinęs:
-Kaip jautiesi? – paklausė prikimusiu balsu.
-Prastai. Kaip tu? – automatiškai atsakiau.
-Normaliai. Nepamiršk kad šiandien laidotuvės. Tuoj ateis Mailė su Meisonu.
-Gerai.
Jis išėjo. Dabar jam sunku, kaip ir man. Juk močiutė padėjo jam auklėti mane. O kur mano mama? Jos neatsimenu. Tėtis sako kad jie susitikinėjo metus. Bet paskui susipyko ir po mėnesio ji atėjo pas tėtį su manimi. Ji mane paliko jam, o pati kažkur dingo. Tėčiui dar ir dabar skaudu apie ją kalbėti. Tikriausiai ją tebemyli. Bet aš negaliu atleisti mamai už tai kad mane paliko. Niekada neatleisiu. Vieną kartą net esu mačiusi jos nuotrauką. Stebiuosi kad tėtis ką išsaugojo. Ji buvo labai panaši į mane. Rudi ilgi plaukai, rudos gilios akys.....
Atsidusau. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas dėl kurio kankinuosi. Aš.... matau šešėlius... Žinau tai tikrai beprotiška. Bet tenka pripažinti kad tai tiesa. Be to tai nepaprasti šešėliai, kurie atsispindi nuo žmonių. Tie šešėliai juda. Ir jie mane užklumpa netikėčiausiomis situacijomis. Jie niekada nieko nedaro. Jie tik slenka sienomis ir mane stebi... Bet ką aš čia nusišneku..... Man nuo šoko aptemo smegenys....
Taip ir likau sėdėti ant palangės. Stebėjau kaip skaidrūs lašai slenka per stiklą. Tada išgirdau beldimą į duris:
-Ruoškis, Olivija – išgirdau tėčio balsą.
-Tuoj.
Pasiėmiau juodą suknelę ir kosmetinę ir nuėjau į vonią. Ten Palindau po dušu ir apsivilkau suknelę. Nesidažiau, bet pasikvepinau mėgstamiausiais kvepalais.
Grįžusi į kambarį pamačiau šešėlius. Jie lėtai slinko sienomis. Negi vėl prasideda? Bet iš tikrųjų tai tebuvo judančios, juodos, permatomos dėmės. Sulaikiau kvėpavimą. Tačiau greitai susitvardžiau, čiupau rankinę ir nubėgau į apačią.
Mailė ir Meisonas jau buvo atėję. Jie liūdnais veidais pažvelgė į mane:
-Užjaučiu, Olivija – suaimanavo Mailė ir mane apkabino.
-Ačiū - sumurmėjau.
-Užjaučiu – tarstelėjo Meisonas.
Ji nenuleido nuo manęs akių. Aš Meisonui visada patikau. Mailė sakė kad jis mane įsimylėjęs nuo 6 klasės. Bet aš jo nemyliu. Mes galim būti tik draugai. Ankščiau bandėm susitikinėti bet nieko neišėjo.
-Važiuojam? – paklausiau kai Mailė atsitraukė.
-Važiuojam – tarė abu vienu metu.
Atsidusau ir visi nuėjom į automobilį. Po kelių minučių jau važiavom link močiutės namų. Visi tylėjom. Kaip privažiavom parką, stabtelėjom prie pėsčiųjų perėjos. Per ją ėjo kelios moterys.
Netikėtai pažvelgiau į medžius ir tarp jų pamačiau....
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2012-05-26 13:00
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-27 13:32
Negaliu sakyti, kad žvengiau iki ašarų, bet tikrai juokiausi. Ačiū Guntai už puikų komentarą apie kanarėlę.:)
Kalbant apie patį tekstuką... Jį skaitant jaučiausi kaip plaktuku daužydamas per pirštus. Būtent taip sukonstruoti sakiniai. Įdėmiai perskaityk Aurimo komentarą. Skaityk jį tol, kol naktį pažadinta pirmiau prisimintum komentarą, o ne savo vardą. Kai pasieksi tokį lygį, jau galėsi liestis prie klaviatūros ir kažką rašyti. Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-27 13:22
Patarimais būtinai p[asinaudosiu:) Be to siūlau paskaityti visą kūrinį, jį jau įkėliau:) Jei nors kiek patiko:)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-27 12:51
o tėtis sako "Tik nepamiršk nors šią dieną palaidot kanarėlės kūnelio - nes jau ant jos kirminai renkasi - knibžda - ir oras negerai kvepia..."
O, kaip seniai taip besikvatojau iš komentaro! Ačiū, Gunta ;) Kritikos gavai, patarimų gavai, dabar belieka jais pasinaudot (nors manau, kad čia sunku atvejis), neturiu ko pridurt. Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-27 07:37
Na kaip čia pasakius, seniai jau mirė mano artimas žmogus. Labai seniai. Dar buvau maža visai. O šiaip negyvenu vaikų namuose ( ačiū dievui);D Na ačiū už pataisymą, stengsiuosi nekartoti tokių klaidų;D
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 23:09
o ar galima tikėtis ko daugiau, kai jau tiek daug nesąmonių prirašėte?.. Imk knygą bet kokią, nieko panašaus nerasi... o va čia - yra...
Ne apie laidotuves kalba, bet net jei gyvenate vaikų namuose, nuo gimimo, nesakykite, kad neturite nieko (savo amžiuje) kam numirus, galėtumėte pamiršti, kad jį laidos - ir daugiau niekada to kūno, realiai nebepamatysite. :D (o gal turite, pavyzdžiui kad ir mylimą paukštelį - kanarėlę, ar galėtumėte pamiršti, kad ji numirė, ir kad ruošėtės ją kažkaip palaidoti?.. Nu tai tiek... (o tėtis sako "Tik nepamiršk nors šią dieną palaidot kanarėlės kūnelio - nes jau ant jos kirminai renkasi - knibžda - ir oras negerai kvepia..." Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 20:50
Na apie laidotuves rašau pirmą kartą, tai nieko labai nesitikėkit:) Šiaip ir pati labai seniai buvau laidotuvėse...
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 20:42
Tėvas kalba laidotuvių dieną savo dukrai, kuriai buvo velionis labai svarbiu žmogumi (kursyvu citata):
"- Normaliai. Nepamiršk kad šiandien laidotuvės. Tuoj ateis Mailė su Meisonu.", – o ji ką?.. jei ją kamuoja amnezija, tai vis tiek neprisimins, (pušas kažkoks tas jos tėvas), o jei ne, tai... ... na, galima pamiršti nupirkti pieno, nuėjus į prekybos centrą, prisidėjus pilną krepšelį-vežimėlį sklidinai pirkinių, o štai pienelį, neseniai atsiradusiam namuose katukui, kuris jau baigė jį suvartoti, pamiršti, galima; netyčia - tik savaitė kaip apsigyveno ir tapo lyg tos šeimos nariu (faunos kategorijoje); (bet kada artimo ir brangaus jai žmogaus laidotuvės? ir per šermenis?) Ir dar (toliau nesąmonė vyniojama dialoge (esamuose aplinkybėse - nesąmonė) jos "pušas" tėvas kalba: "...Tuoj ateis Mailė su Meisonu." (ji atsako) -Gerai.", – maždaug, "tuoj ateis, čiupk rožes, ir į premjerą, mamos spektaklio žiūrėt, tik brangute, nepamiršk gėlių, jos pilnoje vonioje šalto vandens guli, vandens gali neišleisti. O! matau langą matyt, ar tik ten ne... taip taip, Meisonas su Meile, bet, kas ten dar su jais, už tų medžių atkėblina? juk bilietai (sėdimos vietos) rezervuoti tik trys... eik pasiimk gėles, o tai pamirši, aš atidarysiu jiems duris.", –- na štai jei tokiose aplinkybėse, tai tada gal ir gali žinoti, kad štai štai, kažkas ateis, ir kad nepamiršti, (žinoma, ne į spektaklį nueiti, bet kvietkų. kurie (kurios) būna teikiami po...) _______ Ar galima pavadinti būseną šoku, jei mirė senas žmogus, ir mirtis nebuvo netikėta, o jau ir paskutinė diena šermenų - tuoj tuoj palaikus veš į kapus?.. štai herojus mintija, savo brangios močiutės palaikų laidojimo dieną (citata): "...Jie tik slenka sienomis ir mane stebi... Bet ką aš čia nusišneku..... Man nuo šoko aptemo smegenys...", –(tai herojus gali pamiršti, kad jau šiandien laidotuvės, tai žiūrėk, jau šoko būsenoje randasi, lyg netikėtai sužinojęs apie senutės netikėtą mirtį.) _______ nu ne kas čia pas jumis gaunasi, su tais šermenim... Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 19:06
Ne apie lėktuvų mutantus nerašysiu;DDD neįdomu;D Geraiu kokį detektyvą bandysiu parašyt;D
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 18:17
Šiaip ši istorija ne apie vampyrus. Ji apie šešėlius:) Na taip nerašysiu apie mutantus:)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 18:14
Kokie "tokie"? Su klaidom, be stiliaus ir dar su nuorodom į "tvailaitą"? Gal ir nusibodę. Esmė čia ta, kad tu gali rašyti apie ką tik nori, bet jeigu jau imiesi vampyrų, turi būti labai talentinga, kad apie juos kas nors apskritai skaitytų. Labai pasistengus galima tuos pačius vampyrus pavaizduoti kitaip, nei kiti iki šiol vaizdavo. Bet tam reikia TALENTO.
Neturint talento (bei įgūdžių) vertėtų susigalvoti idėją, kokios dar niekas nematė, neregėjo. Originali idėja kažkuria dalimi kompensuotų grafomanijas. Antra vertus, net ir originalią idėją galima rimtai sušikti itin prastu stiliumi. Be to, tu kažin ar rašysi pasiūlyta tema, čia jau būtų savęs kankinimas. Pavyzdžiui, ateis koks Kitkis ir leptels - "rašyk apie lėktuvus mutantus". Ir ką? Rašysi apie lėktuvus? Nerašysi... Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 17:55
Šaip jeigu jei jums tokie kūrinai jau nusibodę tai apie ką siūlot rašyti?:)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 17:48
N gerai, rytoj ikelsiu visą kūrinį. Ir viename sezone bus ne 12 daliu, 22. Ačiū už kritiką. stengsiuosi pasitaisyti:) be to čia juk pirmas mano rimtas kūrinys:) nesu rašytoja, bet man tiesiog patinka rašyti laisvalaikiu.
O šiaip ir tikrųjų čia yra 3 romanai:) šiaip planuoju ir 4 rašyt. Na ryt ikelsiu visą kūrinį, tikiuosi kad perskaitysit:) Dar kartą ačiū už tokią negailestingą kritiką:) Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 17:29
Dieve aukštielninkas, net TRYS sezonai??? Pala, tai čia trys dalys, ar trys romanai po 12 dalių?... Jeigu antra, einu atsinešiu didesnio kalibro pabūklą, šaudantį kuolais.
Tradiciškai pradėsiu nuo tautinės dalies. Kuo? Na kuo blogi lietuviški miestai, laukai, upės, žmonės ir jų vardai? Suprantu - Kubilius ir maža pensija, na bet fantastika ir yra tam fantastika, kad sukurti alternatyvią istoriją be to blogio. Dabar susidaro toks vaizdas, kad visokie Džonai gali geriau nei Jonai, o Žoržetos - geriau nei Jurgitos. Niujorkas kur kas krūčiau už Balbieriškį, o vampyras - už prolietuvišką Kuzią. Na, tą, naminuką... Juokingiausia tai, kad užsienio rašytojai savo Hanibalus ir visus kitus žudikus kildina iš Lietuvos, o lietuvių rašytojai savo Meisonus - iš JAV. Savotiška mainų programa. Skirtumas tik tas, kad Hanibalai anksčiau ar vėliau grįžta į rašytojo tėvynę daryti bardako, o mūsų Meisonai taip ir lieka užsienyje. Vargšai... Trumpai ir aiškiai - jeigu tu nesi Italijos, JAV ar Anglijos pilietė, turi BAISIAI daug šansų apsivožti vaizduodama tenykštę aplinką. Geriausiu atveju apsiribosi pasakojimu be aplinkos, arba trumpai drūtai - "čia stovėjo stalas, ten kėdė". Blogiausiu imsi aprašinėti, kaip nuostabiai sakuros žydi Minesotoje. Ir kaip nuo to pasitaisys pats kūrinys? Ogi niekaip. Gali apie JAV rašyti kiek nori, bet amerikonai vargu ar tai skaitys. Pas juos savų aborigenų pilna, rašančių apie tą patį. Stiliaus nebuvimas. Tai daug didesnė bėda nei veikėjų klejonės po užusienį. Pasakojimo maniera primena trankymą dubina per stalą. Bam, bam, bam... Tas tą pasakė, tas tą atsakė, šitą va šitaip padarė. Nulis emocijų. Pasakojimas gana primityvus, jame trūksta emocinio užtaiso. Ok, tegu ten visi užjaučia iki apsikakojimo - to NESIJAUČIA. Šešėliai slenka sienomis - NESIJAUČIA atmosferos. Vienas patarimas - reikia daugiau skaityti. Stilius yra atidirbamas per gana ilgą laiką, tačiau tam daug įtakos turi ŽINIOS, gaunamos iš skaitomos literatūros. Pradžiai turi išmokti kopijuoti bent kelių kitų autorių stilius, kad per laiką tas kopijavimas virstų TAVO stiliumi. Jeigu nėra talento, tai reikia darbo ir talentas pamažu atsiras. Veikėjai. Kaip kūrinio pradžiai, įvadas į veikėjų pasaulį turi būti sultingas ir traškantis, kad skaitytojams nutįstų seilės. Tavo šitame trumpame, it tualetinio popieriaus paskutinis lapas, gabalėlyje nėra praktiškai nieko, išskyrus kelis dialogus ir veiksmus. Pagrindinės veikėjos pasaulis - NULIS. Kitų veikėjų pasauliai - NULIS. Išvaizdos beveik nėra, o jeigu ir yra, tai nenorom iškyla klausimas - o kas per velnias tos "gilios akys"? Tipo giliai į kaukolę įsodintos, ar kaip? Minčių - NULIS. Kitaip tariant, nėra aišku, ar pagrindinė veikėja konservatorė, ar ji tikinti, ar apskritai linkusi mąstyti, dvejoti, JAUSTI. Visų veikėjų dialogai robotiški. Norėtųsi gyvos kalbos, o tam reikia kaip minimum pasižiūrėti, kaip bendrauja šalia esantys žmonės. -Kaip jautiesi? – paklausė prikimusiu balsu. -Prastai. Kaip tu? – automatiškai atsakiau. Šis pavyzdys yra grynas kičas. Labai tinka mandagiems robotams, bet ne gyvoms būtybėms. Na, dar amerikiečiams... St. Sebastianas yra parašęs puikų straipsnelį apie dialogus, pasiskaityk jį: http://www.rasyk.lt/dienorastis/siek-tiek-apie-rasymo-praktika-dialogai/333295.html 3 sezonai Dar nepaminėjau elementarių klaidų, kurių tekste tikrai nemažai, bet čia jau tegu būna kitam kartui, kai išmoksi bent minimaliai padoriai rašyti. Kur kas rimtesnė problema yra tie minėti "trys sezonai", kuriiuos JAU prišraibinai. Neabejoju, kad bandysi visas dalis čionai įmesti. Jeigu jos tokios pat "geros" kaip ir šita, maldauju - nereikia. Visų pirma nereikia dėl to, kad jos greičiausiai surinks tau kalną kuolų. Čia garantija, nes Rašyk fantastikos skyrelio istorijoje tai ne pirmas atvejis. Sprendžiant pagal pirmą dalį, šis serialas tinka nebent į "vaikų" skyrių, arba į pertrauka.lt. Rašykams šis kūrinys elementariai per "geras". Patarimas? Jeigu nori čia reikštis, mesk serialus ir pradėk nuo trumpų istorijų, kurios vienoje dalyje turi pradžią, dėstymą ir pabaigą. Be jokių tęsinių. Rašydama trumpus kūrinius, greičiau perprasi jų kūrimo paslaptis. Siužetas, veikėjai, stilius turėtų nuo to patobulėti greičiau. Serialai turi tą trūkumą, kad jiems nebūtina žinoti aiškios pabaigos, todėl galima paistytis į pievas be galo. Trumpi kūriniai reikalauja aiškios pabaigos, aiškios minties, todėl jie savotiškai pranašesni už serialus. Trumpi kūriniai greičiau išmoko. Tai tokia ta bjauri litanija. Sėkmės. Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 17:29
Iš pradžių viską perkopijavau į Word'ą. Tada panaikinau tarpus ir rankiniu būdu tuos, kurie nepasidavė prie piktavališką programos įsikišimą. Taip iš dviejų A4 lapų gavau vieną A4 lapą, užpildytą daugmaž 70%.
Sakykim, kad tavo vienas sezonas turės 12 dalių. Reiškias vedam formulę ir surandam jog iš viso vienas sezonas apims 8,4 A4 lapo - daugmaž tiek, kiek užima normalus apsakymas, perskaitomą prie rytinės kavos ar vakarinio bokalo. Dabar tave turėtų griebti už pakarpų klausimas - kur komentaras? Tai va - čia ir yra komentaras. Visų pirma - pabandyk įsivaizduoti, kiek statistinis fantastas yra skaitęs tokių daugeserijinių kūrinių, kuriuose figūruoja amerikietiški vardai, juodos spalvos ir padarai, teoriškai panašūs į vampyrus/demonus/angelus? Pakankamai daug. Ir kiekvieną kūrinį skaityti tampa vis sunkiau, nei pereidinėti Diablo 3 inferno lygiu antrą actą su barbaru. Pabandyk - suprasi koks tai jausmas. Visų antra - ar pati gali papasakoti apie ką šita dalis? Negali. Pagalvok - ar taip tu šnekėtum, kaip šneka tavo veikėjai? Dialogai kaip iš operacinės - "Skalpelį. Tamponą. Siūlą". Apie siužetą jau nešnekėsiu, nes vis tiek jo nerasta. Atsimenu, kad neseniai čia lankėsi porelė, aiškinusi, kad turi JAU parašytą kūrinį. Kažkodėl dingo po pirmos ar antros dalies. Tai ir taip čia? Jei ne - kodėl nedėjai viso kūrinio? 8 A4 lapai tikrai nėra daug. Pliusas - nėra gramatinių klaidų. Bet turbūt todėl , kad tam tiesiog per mažai vietos. Juk sunku žodyje "šuo" padaryti penkias klaidas. Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 16:34
Deje ši serija nenetruks po 1 sezono. jau yra rašomas 3 sezonas:) Šaip čia dar tik pirma dalis, daugiau įtampos bus antroje:) O dėl pavadinimo reikia pagalvoti:) Šiaip ši istorija tikrai ne apie vampyrus, bet neneigsiu kad jų čia nebus. Jie pasirodys šiek tiek vėliau:)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-26 15:16
Netikėtai pažvelgiau į medžius ir tarp jų pamačiau... Aš mėgstu tokius dalykus serialuose. Kamera rodo išsiplėtusias veikėjos akis niūrus pianinas ir susitiksim kitą pirmadienį mieli žiūrovai. Rašytam pasakojime šitos įtampos deja nesukuri. Visas tekstas pilnas klišių matytų visuose serialuose dingus paranormali mama arba tėvas, šešeliniai demonai, miręs brangus žmogus etc. Be to nuoširdžiai patariu keisti pavadinimą jį pamatęs iškart tikėjausi vampyrų.Kaip pirma serija gal ir nebloga, bet jaučiu nutrauks serialą po sezono.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |