Nebelaukia

Mažas dar vaikutis
Bėgi per palaukę
Ir žinai - namuose
Tavęs močiutė laukia
Ji tave paglostys
Valgyti paduos
Jeigu kažkas skriaudžia -
Pasakyk, paguos.

Štai jau ir paaugęs
Mokinys esi
Iš mokyklos gerą
Pažymį neši
O gal ir negerą -
Ant tavęs nešaukia
Tik kiekvieną dieną
Anūkėlio laukia.

Kai suspaudžia širdį
Liūdesio akmuo
Kai pasauly, rodos
Netiki niekuo
Ji tave, kvailutį
Guodžia visada
Net jeigu jai pačiai
Bloga sveikata.

Štai jau ir suaugai
Atviri keliai
Rankoj atestatas,
Geri pažymiai
Ateitis vilioja
Studijuoti šaukia
O tavęs namuose
Vis močiutė laukia.

Jau sena, vargšelė
Jėgos nebe tos,
Skambina tau nuolat
Laukia atjautos
Bet tau nėra laiko -
Mokslai ir draugai
Atvažiuot nespėji
Pašneki trumpai.

Studijos ir klubai
Mergos ir alus
Nėr kada sugrįžti
Į gimtus namus
Telefonas zvimbia
Sms'ai kaukia
Tau merginos rašo
O močiutė laukia...

Ir štai vieną naktį
Skambina mama
Trenkė tarsi žaibas
Ta baisi žinia
Po kelių savaičių
Iš užsienių grįžai -
Stovi liūdnas kryžius
Šalti rudens kapai...

Grįžti iš kelionių
Tuo pačiu taku
Kur vaikystėj bėgai
Saulėtu lauku
Stovi tuščias namas,
Kažkur šunys kaukia...
Supranti - tavęs jau
Niekas nebelaukia...

Laiko neatsuksi
Niekados atgal
Ir jau negalėsi
Net „atleisk“ ištart...
Kol tavęs dar laukia -
Paskubėk, greičiau
Bent ištarki „ačiū“
Ir „atsiprašau“.