Po paskutinio varpo dūžio
Nutilo giesmės auksasparnės
Ir laikrodžio sunki švytuoklė
Sustojo laiką jau matuot.
O tavo akys... tavo akys
Jau rodos man tarsi apakę
Ir aklas laikas nesustojo,
Širdies dūžius skaudžius skaičiuot.
Tu palikai, kai nužydėjo
Žiedais buiniais šalta žiema
Ir posmą šitą tau sudėjau
Nors tau ir to net negana.