Antrame posme, yra gilesnė - globali mintis, ir jau brandaus filosofinio pobūdžio, nei rutuliuojama mintelė, esanti visame eilėraštyje. Visame eilėraštyje mintis, yra tokia "moterys, skuskitės, arba depiliuokitės blauzdas, ir mes vyrai, nekrisime į purvą", o antrame posme ji prasminga, duodanti skaitytojui didelė erdvė, kurioje gAli sutilpti ir prasmingi pamąstymai, egzistencijos, ir žmogaus gyvybės formos, tarp kitų gyvybės formų vienoje Žemėje - gyvoje planetoje. ) apie žmogaus būtį, veiklą būtyje, žmogaus gyvybės formoje - judėjimo kryptį, (nes ne grybo karalystės gyvybės formos klasė pažeidė Žemėje balansą, kuris gyvybės egzistencijai Planetoje sukelia grėsmę egzistuoti, būti, išlikti, evoliucionuoti, idant, tik ta gyvybės forma (žmogus) turi valią rinktis-kokia kryptimi jai judėti. (antras posmas yra mintis. o visas eilius, tik mintelė, labai lėkšta, jei ją lyginti - prieš pastatyti, ar pasverti su mintimi užkoduota antrame posme. eilėraštis maždaug toks, "Moterys, jūs pirkite brangius želet peiliukus, ir skuskitės blauzdas, depiliuokitės brangiomis priemonėmis, ir mes, vyriukai, tada, nekrisim į purvą... )
O TAI REIŠKIA, kad antras posmas nuneša viso eilėraščio mintelę, kapitalai, IR antrame posme esanti informacija, priverčia atrodyti visame eilėraštyje plėtojamą informaciją būti kvailai juokinga. NU - tai tiek.
kažkoksai geras antras posmas, bet su tomis mamomis, atsisakiusiomis supti savo vaikus, ta eilutė, jei posmelis bendrame eilėraštyje, (tokioms mamoms motiniškas instinktas tikriausiai sutrinka, arba visai išsitrina, gal nuo radiacijos, gal nuo modifikuotų maisto produktų, gal nuo skiepų, ar mobiliųjų magnetinių bangų poveikio organizmui) ir vienos supt atsisako, kitos parduoda pedofilams, trečios užmuša, ar tai jau didelius paauglius, ar tik pagimdžiusios ir į šiukšlių konteinerį -)) NES JEI instinktas (Dievo įstatytas gyvybės formose) veiktų, tai jau nepriverstum jų taip pasielgti niekaip ir niekas, ; Jos ir ant tankų su šakėm pradėtų eiti? vedamos to motiniško instinkto, tai gi. Yra pas jus viena eilutė eilėraštyje ji skamba taip: "Bet krist į purvą juk netinka", kaip ji juokingai skamba šalia šios eilutės, (kuri randasi tame pačiame eilėraštyje, o kūrinys juk visada turi savo kontekstą), tai štai, pastatykite tą eilutę šalia kitos, šitos: "O vaiką atsisako supti jo mama"; kada vaiką atsisako supt mama, tai jau katastrofa - rimti signalai žmonijai, kada užmuša, parduoda, tik pagimdžius išmeta į konteinerį, juokinga kalbėti greta apie tai kas tinka ir kas netinka; Tai gi, o jei kažkas jau be instinktų, kuriems esant žmogus neturi jėgų taip pasielgti - kaip pasielgia be jų, šito reiškinio atsiradimas nedaro įtakos norinčiam kristi į purvą. Tai nėra priežastis, kad Jon---ienė užmušė savo vaikus, ar pagimdžiusi motina savo vaiką paliko, neįtakoja tas reiškinys puolusių į purvą pasirinkimo. Ir kas tas purvas tame eilėraštyje, kuriame kalbama, kad taip daryti nedera... (neapibūdinta, padrika, kontekstas nesukoordinuotas - nukenčia.)
man patiko kažko, patraukė, turi kažikokį užtaisą emocinį, ir literatūriškai skamba tos trys eilutės:Kai
"mėsinėj užmiega jaučiai,
O vaiką atsisako supti jo mama,
Krentu šiukšliadėžėn ... (ir pridėčiau)
nors širdis, kraujuoja..." (lyg pamąstymas žmogaus XXI a. kada jaučiai ramiai užmiega mėsinėje - nebeveikia instinktas gyvent, o vaiką atsisako supt mama- nebeveikia instinktas motiniškas gyvybę išsaugot, užaugint. Žmogus nebesijaučia tokiomis minutėmis nepaprasta gyvybės forma, daranti stebuklus, statanti kosminius laivus, ir t.t. o tik šiukšle, nereikalinga žemėje gyvybės forma...)
Su Jaučiais stipriai. (žinai, sako kas buvo skerdyklose, kad gyvuliai ten tik kartą nueina, o labai klaikūs būna - jaučia didelį pavojų. (kartą nueina ie nebeišeina - jų jau nebėra, tik kūnai lieka - mėsa.) Ir jei jau jie užmiega o neblūsta skerdyklose, o motinos atsisako supti savo vaiką... na tai jau instinktai supuvo... Nuo KO?