Kam akys ant kaktos iššoka,
Kam įdumbą.
Kai mato savo dievą
Šokant rumbą.
Kad šoktų taip, kaip „reikia“,
Nieko keistų.
Už tokį šokį jis
Kitus nuteistų.
Ir niekas, taip kaip liepta
Šokt nenori,
Ant scenos ropščiasi,
Ir griūna oriai.
Žingsnelių nesimokę
Rankom ploja,
Sau patys. Nors ką tik
Išsisuko koją.