Čia

Tylios, bekvapės dulkės
Sustingo ant šąlančio,
Suodžiais padengto delno.
Beribėj erdvėj sklando
Dūmas mano.
Spindintys batai,
Prie durų nelaukia
Vėjo ir balų gatvėse.
Viršutinė saga atsegta,
Pakelis tuščias.
Lyg tyčia
Pirmas.

Ir paskutinis,
Vergo juokas,
Primena kvapą.
Medžio kamiene
Paliktą įrašą ir pažadą,
Pamirštą, bet nepalaidotą.
Pušis šakomis beldžia
Į taktą, tik ne į tą,
Visiškai slaptai paskutinį
Ir lauktą.