Aš ėjau gyvenimo taku
Ilgai, ir nepastebėjau
Kaip bėgo metai.
Įvykis keitė įvykį,
Nelaimė – nelaimę,
Bet mano galvoje neužgeso
Viltys ir svajonės apie
Amžiną džiaugsmą, harmoniją ir meilę.
Mane mušė ir žalojo
Likimo smūgiai negailestingi,
Bet nesugebėjo išmušti vilties sulaukti
Malonios idilės
Ir mylimosios akių,
Švytinčių skaisčioje aušroje.
Skausmas laužė kūną ir širdį,
Bet nesugebėjo sulaužyti svajonių nuostabių.
Nors šiandien aš sumuštas ir nugalėtas, žinau,
Jog ateis diena, kai žemę
Užlies ramybė išganinga
Ir padvelks vėsa maloni,
Kaip iškritusi rasa.