Saldžių

Apraizgyta vijokliais, nuvytais iš nakties,
Tamsoje užsimerkus tyliai dainuoju.
Ir laukiu ateinant, jie visad pasirodo-
Garsiai žygiuojanti armija trolių.

Ir jie trypia ir šaukia, ploja rankutėm,
Vos nutylu, sustoja, veidai surimtėja.
Sužiūra į dangų, tada į mane,
Staiga prisiminę, ko čia atėjo.

Išsitraukia mažyčius kirvukus ir kerta,
Net netaiko, bet kur, kol nužudo.
Ir šitaip kasnakt, mes kiekvienas numirštam,
Tik aš nemanau, kad tai sapnas, nubudus.