Žvilgsnis į tolį. Mamedova. Pradžia

Memedova  valgė košę ir ruošėsi į daržą skinti kopūstų daigų puokštės Devų išrinktojo maloningojo Kazlo inauguracijas antrosios kolonos, pirmųjų eilių dalyvėms.
„ Reikia keturių su puse puokštės dalių. Puselę reikėtų iš ankstyvųjų kopūstinių daigų, o kitus du trečdalius – iš vėlyvųjų. Gali būti ir žieminių kopūstų daigai, - prisiminė savo vyro Sipario žodžius.
„ Kodėl jis man tai pasakė? – susimąstė Mamedova. „ Tikriausiai, norėjo man padėti“.
Mamedova žiūrėjo į tolį ir kramtė košę.
Tolumoje jojo Kazlas. Kartu jojo ir antrosios kolonos, pirmųjų eilių dalyvės.
Mamedova atsitūpė ir skynė ankstyvųjų kopūstų daigus.
Kazlas jojo tolumoje. Į viršų – atgal. Pasirodė Siparis – jis jojo šalia.
„ Koks vis dėlto geras Sipario skonis – tie ankstyvieji daigai puikiai dera su vėlyvaisiais. Reikia pažiūrėti kaip su tais žieminiais... “.
Puokštė gavosi nuostabi.
Mamedova pažvelgė į tolį. Siparis jojo vienas. Ilgai žiūrėjo. Kazlas nebejojo, o  buvo tik  iškėlęs kojas. Šalia nebejojo dalyvė.
„ Keista“ – pagalvojo Mamedova. „ Kodėl jie taip ilgai joja vienoje vietoje? “