Vakaras apkaišytas ievomis
Pakrantėmis, kloniais...
Basas rūkas eina pievomis
Lyg per sėją artojai
Miglos - baltos vaidilutės
Tyliai kūrena saulėlydžius
Nedrąsios pirmos pakalnutės
Užmiega paliktos be saulės priežiūros
Užsidega dangaus skliautai
Žvaigždžių takais ir meteorais
Ir ima nokti pasislėpę obuoliai
Laukinių obelų šakas nukorę
Vilkai pasveikinę mėnulį
Nasrais apsikabina grobį
Drugio sparnai nespėjo džiūti
O jis jau turi skrist į tolį
Per samanotą mišką, per upes
Ateina valandos iš tolimos kelionės
Tylėdamos jos varsto langines
Ieškodamos ant sienos kalendoriaus
Ir netikėtai paryčiais kieme
Lietus prapliumpa neišlaikęs
Pabėgdamas man iš akių, gaivindamas gėles
Tarp virpančių blakstienų žaidžia
O su lietum, po metu keturių
Tu pasibeldi į duris
Į tas pačias tave išleidusias
Į tolimas šalis
Dabar tu čia, kaip tąkart auštant
Ir kvapas namuose kitoks
O aš užsiverčiu visas knygas
Ir nueinu miegot...