Jūrai

Tavo glamonėse  skęstu,
Kai kūną  užburia  troškimas  artumos.
Kaskart  dvelki  Tu -Tyruma
ir neapsakoma-Palaima.
Taip norisi paliesti  Ją-
ir  lėkt su  vėju, per pamišusias bangas-
nežinomybėn...
                         
Deja, aplink didingai  tūno  kopos,
Jas, tarsi, skraistė gaubia-
žėrintis  dangus.
Jame ir ramuma, ir ilgesys.
O  aš  per  klampų  smėlį vis brendu -
basa,
krūtinę  degina  beprotiška  liepsna-
Vėl- viena,
lyg pakeleivė- nepažįstamam  mieste,
lyg ta žvaigždė- bijodama užgesti tamsoje.