Netikėtas svečias (10)

Arkliai, karvės -
atrajoja žiemą,
o man - jauku, šilta,
lyg šuniui ant šieno,
o už lango - plono stiklo -
mūsų rogės
apvirto ir čia pat,
už tvarto -
mūsų linksmos,
liūdnos akys
susitiko...

O už lango 
raudonas povas -
vasaris, kovas...
- Kam žiemą išvarei
įširdusią?
Suvalgius plovą,
pamaitinus povą,
rankas ir kojas
susiplovusi -
taikaisi į mano širdį,
o ji, labai mažytė -
miega ir negirdi,
kol dar šerkšnas žydi -
neryžtingi žygiai...

Jauku, šilta,
kaip šuniui ant šieno,
o pro duris, langus -
veidrodinis
žiemos atspindys
ir kiek leidžia atmintis -
laimingos,
nelaimingos
mūsų dienos,
mūsų žiemos.

Telyčios, karvės
atrajoja šieną
ir aušta
diena graži.
- Mes, ne vienuoliai,
ne demokratai - dievaži,
o politiką
kaip šieną kratom
ir dardame
pavasario ratuose...
Tik vieno
nesuprantu -
pavasaris, čia pat -
žiedai, vaikai, kačiukai -
guliu ant šieno -
tik vieno sakinio
nesuprantu,
kaip be tavęs
praleidau žiemą?