Byra jaunystė nuo veido
dulkėmis
kas akimirką
tirpsta ore
kas buvo vakar – taip seniai
prieš šimtmetį – dar vakar
Slysta tyrumas
nuo pečių
nuo kaklo
Ir tįsta nuo virpančių pirštų galų
Tirštu pasišlykštėjimu
2012-06-25 17:29
Rūkų rūkas ir tik rūkas...Būtinybė save išreikšt.
2012-05-22 17:13
taip jau yra 5
2012-05-06 20:19
Maksimum 1
2012-05-03 06:40
Tiesmuka mintis tokia, lyg ir nelabai malonaus požiūrio koncepcija , bet švariai literatūriškai užrašyta ... 3-
2012-05-03 04:01
Užkabinta stipri mintis. Kaip moteriškas grožis virsta, filosofiškai tariant, G. Battaile informe, J. Kristevos abjektu...
Tačiau tarp dulkių virsmo tąsiu šleikštuliu nėra jokios grandies, tik chronologijos chroniškos klišės. Išėmus tai, tarpas galėtų tapti grandimi. Ir taip aišku, kad jaunystė yra laikas.
2012-05-03 00:57
Rašymas niekuo nesusijęs su skaitančiuoju. Publikavimas jau susijęs. Tačiau ir pastaruoju atveju kontaktas gali apsiriboti tik pačiu publikavimu. Akivaizdus kontakto mezgimas su adresatu tikrai nėra kažkokia būtinybė. Kitaip ir Prustas lieka tik pats sau įdomus.
2012-05-03 00:51
:) tai kam tada rašyti, jeigu nebandoma užmegzti kontakto su skaitančiuoju?
2012-05-03 00:50
Na, nemanau, kad ryšio su adresatu kūrimas yra privalomas. Bet ačiū už nuomonę.
2012-05-03 00:39
na, mane tai kalbėjimas erzina, toks pasišnekėjimas su savimi. o kur skaitytojas? bakst ir nebėra. efekto nėra. toks paliurlenimas pro šalį. arba sau po nosimi. čia buvo, čia nėra.
p.s. akiųų tušas mąžta ir mąąžtąą