Berlyne

Berlynas, purvina padėvėtų rūbų parduotuvė.
Saulėtose gatvėse jautiesi kaip karštame aliejuje besivartanti bulvė.
Užeinu nusipirkti pigios kepurės.
Perkrautas lagaminas velkasi iš paskos, tempiamas
kairės mano rankos. Dešine skinuosi kelią
tarp šūkalojančių, šaltais gėrimais besilaistančių miestiečių,
mindau jiems kojas, pridengusi savo įniršį tamsiais akiniais nuo saulės.

Prasmunku iki atokiausio prekystalio šalia matavimosi kabinos.
Prie jos sėdi berniukas, laibais ir greitais kaip voverės pirštais
lupa apelsiną, atsigręžęs į motiną, kuri matuojasi nėriniuotą liemenėlę,
pamiršusi užtraukti užuolaidą.

Pastebiu prie savęs šliaužtinukus
su pridžiuvusiomis kraujo dėmėmis ant krūtinės,
ir vėl pažvelgiu į berniuką,
ant kelių pasidėjusį stačiakampę puzzle dėžutę
ir kišantį apelsino skilteles sau į nosį.
Jo motina taisosi plaukus.

Ji graži moteris, ant jos kaklo smulkus tamsus apgamas,
o plastikinis plaukų segtukas beveik toks, kaip tas,
kurį mama kadaise įsegdavo į skystus mano plaukus, tyliai dainuodama:
miegok, miegok, princese.
Tomis naktimis, kai susapnuodavau baisų sapną.