nuo kalno matosi visas slėnis nuo kalno matosi mano širdis bešokanti per gerklę. tas slėnis toks gražus tas slėnis yra viskas ką norėčiau pamatyti. į jį galėčiau žiūrėti ir žiūrėti ar dienai persimainant į vakarą ar rytui išsiraivant iš nakties - tas slėnis pilnas avyčių kauburėlių ir gėlių pastelės užsidegančios nuo saulės patekėjimo subtiliai, nes ten nieko nėra rėžiančio nieko, kas perpjautų venas avyčių kojeles ar bent kraštelį vilnos nakčiai nutūpusios į jazmino krūmą. širdis yra vienintelė su kuria galiu džiaugtis tuo slėniu todėl niekada nelipsiu ten kad netyčia neiššoktų tegul lieka tas vaizdas nepamatytu iki gyvensiu tame slėnyje.
... slėny gyvenu. Net Slėnio gatve pavadintu. Man artimos eilės. Tarpu dviejų ežerų, bet pylimo juosta užpiltu, dūstu... Paukštukai tik čiulba, gegutė kukuoja - ku-kū...
Ai dar pamirtsau! Eliodija, kaip tia dapar itseina...vitsi tia ratso kaip ratso, taip kaip jiemts itseina, o kitkits itseina taip, kad turi kazkam tai mokytoju pūti, taip?? Pet kodėl??
Ko tia netsimatyts, jei peveik panotsėj, nets kai utsilipi ant kalno, tai tsavaime aitsku, kad ir ją kartu utsitemti turi, nepalieki gi ir tada jai taip paitsu, kad net pro gerklę taikotsi itsokti ir matotsi todėl.
o Taką ką tia dapar apie joną priterterlinęts??! Aitsku, kad ats galiu lapai lyrinį eilėratsį paratsyti tsu tuo takiniu, taip!
Po mūsų meilės
Jonas intensyviai išprotėjo
Ir nešdavo gėles kasdien...tarsi ant kapo.
Nuo šito man širdyje nežinau kaip tapo
Ir pamaniau,geriau jau jis paveikslus lai tapo
Su tom gėlėm, ir tuo saulėlydžiu į krantą,
kurį kas vakarą dabar jau gaunu tarsi rentą,
Galų gale ir su gėlėm tom pačiom,kurios nevystų greitai, ne dienom, o valandom,
Kuriom galėčiau žiemą sienas visas nukabinėti
Ir taip be perstojo į jas, kai ir į žiūrėt, žiūrėt, žiūrėti...
Na va, jau paratsiau, o tats jo patskutinits tsulpelits :
...paklystu
slėnio miglose
nebenoriu niekaip
rasti išėjimo
its vitso paitsinetamonė, nets tslėnyje nėra jokiots miglots ir rūko, nets ten tikrai tikrai niekats ir nerūko, ir nepaklydets ten atsai, o gimęts, ir ats neoriu vitsai itseiti its gimtinėts, na nepent uzlipti ant to kalno, vien tam, kad į ją, gimtinę tsavo paziūrėciau, pet taip padaryti tikrai negalėciau, nets varlinėja mano tsirdits, tsokuoja its krūtinėts, ji pijo auktscio ir dar netekt gimtinėts, o jeigu tsiaip, tai net ne apie gimtinę tia, pet galima takyt, kad tsieloje tokia vieta yra ir tsiena...na ten gal tsienų vitsitskai nėra, nets ten per vieną vitskats, tai jei itsdygtsta kokts kada niektsingats opelitskats, tai gėlėts, zolėts, medziai dar, tuoj pervercia jį ir taip apauga, kad tuoj ir nepelieka tsito „draugo“ ir taip yra gerai, nets jei turėciau tsienų tsavyje, tai pūtų atskirta vitsa augmenije ir opelitskų daug pridygt galėtų, ir jie per daugf ten tsuvetsėtų ir..dapar turpūt kavots itsgertsiu, nets tseniai pegėriau, o tsiaip, tai Vyretsnėlė man gan duotsneiai pametėjo, nets kuolo Kitkiui vits gi nepadėjo, taip, pa.
tsubtiliai ? pvz. "Jonas intensyviai išprotėjo" - ar tai eilėraščio eilutė ? Na gal ... jei tas eilėraštis satyrinis koks... bet kodėl skaitytojas nekenčia avyčių - todėl kad niekada nesužinosi kuri padėjo užmigti kai skaičiuoji nuo 1000 atbulai :)) su papaiga prastai - ir pataisius prastai :) 2
...paklystu slėnio miglose nebenoriu niekaip rasti išėjimo