Maceina ir Kazlo žmona. Pradžia.

Maceina stovėjo prie Nidos kopos ir žiūrėjo kaip žvejai eksperimentuoja: bando paskandinti antelę. Jiems nepavyko.
Maceina buvo pasiruošęs gelbėti antį, bet jiems nepavyko ir Maceina stovėjo taip ir netapęs didvyriu. Apie jį niekas nekalbėjo, niekas jo neklausė: ar tai tu tas Maceina, kuris išgelbėjo skęstančią antį? Taip, aš – būtų atsakęs Maceina, bet niekam nebuvo įdomu.
Štai tada, kai niekam nebuvo įdomus Maceina, pasirodė Kazlas ir sako:
- Maceina, tavęs visą laiką ieško Siparis.
- O kur Siparis? – savo ruoštu paklausė Maceina.
- Nežinau, sakė eis prie jūros, bet, tikriausiai, nuėjo pas Mamedovą.
- Negali būti.
Maceina tapo kažkam įdomus. Bet ar to jis norėjo, nes jau kuris laikas Mamedova sakė visiems, kad Maceina yra jos vyras. Argi tam reikia turėti žmoną Mamedovą, kad Siparis klausinėtų: kur tas Maceina?
Maceina užsikasė smėlyje. Siparis su Mamedova jo niekada nerado, todėl Mamedova liko ištikima, o Siparis mirtinas draugas.
Pasinaudojęs Maceinos draugiškumu ir vakarine tamsa, Kazlas Siparį įstūmė į jūrą, o Mamedovą paėmė už rankos ir tarė:
- Dabar tu mano žmona.