Riteriui Niekui

Šalta rasa nulenkus
Gležnutę pirmą žolę
Ir  tavo pėdos-
Jau nueinančios
Daugiau čia nebegrįš...
Aš pasipuošus gintaro karoliais,
Pasidabinus žvaigždėmis akis-
Tavęs lydėti nuskubėjau,
Gal spėsiu pasivyti kol prašvis .
O širdyje užgesus aukuro ugnis...
Lietau, prakeiktas būk,
Tu atėjai nepastebėtas, kaip vagis...


Mūsų molinės figūrėlės
Sutrūkinėjo krosnyje dar neatvėsę.
Nesulipdysim -likimas toks ...
Matyt taip pranašavo senės
Ir būrėjos,
Kuriom nesumokėjom, neatėjom,
Kai tiesė delną, raukšlėtą ir vingiuotą
Dabar beliko epas...
Legendos apie mūsų sodus,
Nuo šalčio kritusiais žiedais.
O tu  be proto  nelaimingas
Slepies po spindinčiais šarvais.
Kai niekas nori būt prasmingu
Svarbiausia nusiteikt...