Ateik į mano gilų liūdesį,
niūrias ir alkanas, it elgėta naktis.
Atversiu jausmą, tarsi langą tyliai,
žiedų pūgoj skaitysiu
baltus Tavo laiškus-
virstančius žiedadulkių kerais...
Ateik ir dovanoki ryto žarą,
Netylantį dangaus ir vėjo gausmą,
Pražydusių alyvų išraizgytas šakas,
savoj širdy lyg pristabdytą laiką-
Atbundančio pavasario nežemišką palaimą.