Pūstelėtas vėjų...

Atrodytų, jau laikas, tarius — dėkui,
Žegnot išvaikščiotas valdas
Ir skirtis tartum nedidukui laivui,
Palikusiam jūras - marias.
Beje, jau pojūčiuos ne kartą
Ant kranto išmestas buvau —
Žuvėdros klykė, barės, meldės,
Tačiau nė ką joms pasakyt galėjau:
Ir laužas paskutinėmis žarijomis užgęsta.
Ir vis dėlto it pūstelėtas vėjų
Dar pelenais šiltais ugniavietės kylu.
Vadinasi, kad nors ir toks,
Bet gyvenu
Ir sieloje, suvirpę kregždės,
Apieško dangų skrydžiais
Su dar pavasariu vienu...