Žaisti gyvenimą

Trenkia elektra. Akys, išpūstais obuoliais, du žaibai į akis! Viskas mėlyna. O po to tamsu. Vaizdas pašviesėja, vaikas nusisuka nuo į žiūronus panašios triūbos, nukreiptos į stalą. Ir tylu. Vaikas tyli. Jam nepatinka. Gal kitas iš karto išeis?
Jam patinka ši mintis. Jis jaučia malonumą. Malonumas - gerai. Jis dabar kaupia malonumo taškus. Jam gerai, jis taupo. Taupo ateičiai, kad po to iškart jaustų didesnį malonimą. Juk, tai, „jam sakė“, yra gerai. Malonumas gerai ir niekas daugiau. Tai viskas... tik tada gaunas vienas minty. Kodėl viskas? Kodėl taip yra? Jis nesupranta, jis tęsia mįslę. Nes atsakymas yra, jis turi būti.

.....

Einu toliau. Vienas minty. Ir taip viskas eina. Visi mes. Nešam tą vieną minty. Ir viskas. Daugiau nieko nėra.