Maceinos naujoji draugė Mamedova mėgo naktinę žvejybą. Ji pažadėjo leisti save apkabinti per liemenį, jeigu jie išplauks į atvirą jūrą. Reikėjo pinigų sliekams nusipirkti. Maceina ieškojo darbo. Jis rado du darbus: teisėjauti čempionate ir neteisėjauti. Maceina sutiko tapti teisėju ir uždirbti reikiamą krūvą pinigų.
Jis pasirašė šoninio teisėjo sutartį ir dabar truks plyš turėjo stebėti čempionato dalyvius iš šono ir ne tik stebėti, bet rašyti baudos taškus už netinkamą susirietimą ar per didelį pamperso storį. Maceina pajuto skausmą širdyje. Pirmą kartą pasijuto kenčiančiu žmogumi. Myžimo į kelnes čempionatas jau buvo prasidėjęs, kada Maceina pajuto didelį norą išplaukti į atvirą jūrą. Ką jis galėjo padaryti?
Susikaupė čempionato dalyviai, besiraitantys iš juoko žiūrovai (o ko reikėjo tikėtis?) - viskas buvo kaip peilis į širdį. Maceina priėjo prie vyriausiojo teisėjo Čiki Čiango:
- Turiu atsiprašyti, man svarbu, ar galima pakeisti mane penkioms minutėm? – maldavo jis.
- Gerai. Turi penkias minutes, - pasakė susinervinęs Čiki Čiangas. Jis intuityviai jautė, kad čia reikia suprasti žmogų, atjausti ir atleisti. Kartais Čiki Čiangas jausdavo tokius keistus jausmus.
Maceina nubėgo prie upės ir atsisėdo visiškai šalia vandens.
Užsimerkė.
Dingo viskas: myžimo čempionatas, teisėjai, dalyviai. Buvo tylu, tik gurgėdamas tekėjo upės vanduo. Tai priminė Maceinos vaikystę. Jis nepajuto kaip užsnūdo.
Maceiną pažadino Čiki Čiangas:
- Jau praėjo šešios minutės. Girdi??
- Kas?
- Tu būsi pašalintas.
- Kur aš?
- Myžimo čempionate. Tu supranti, kur tu esi?
- Ne. Nesuprantu.
Maceina nubėgo į savo teisėjo vietą. Jis iškentė. Jis užsidirbo tą reikalingą krūvą pinigų. Jis gali savo Mamedovai nupirkti sliekų naktinei žvejybai. Šaunuolis Maceina.
Už tai kitą naktį Maceina, apkabinęs per liemenį Mamedovą, išplaukė į atvirą jūrą. Tai buvo laikas, kada Maceina subrendo ir ėmė tikėti pomirtiniu gyvenimu.