Siparis. Jaunystė

Siparis ėjo iš medžioklės. Jo kailis buvo švarus, o siela – linksma. Jis galvojo apie  Mamedovą.
Nieko jis toje medžioklėje nepervėrė ietimi, o krisdamas nuo skardžio, nesusilaužė žandikaulio ir  neišsidūrė akies.
Siparis, išeidamas į medžioklę, žadėjo Mamedovai stirną ant pečių parnešti, o dabar grįžta be stirnos.
Mamedovai iš bado akys išsprogo. Mėsos ji nevalgė jau daugel metų, nuo tada, kai sutiko Siparį.
Miško pievelėje gulėjo pavargusi graikų mergina Silfidė ir galvojo: „ Nejaugi Siparis grįžta pas Mamedovą? Ir ką jis ten rado tose išsprogusiose akyse? “.