Keturi trioletai Maironiui

I
O, didi atmintie, o senovinės girios,
Žaliosios rūtos ir pinavijos,
Kapuos užmigdyti valdovai antai...
O, didi atmintie, o senovinės girios,
Ir bokšto akmuo per istoriją irias,
Ant vieškelio amžių rikiuoja plačiai.
O, didi atmintie, o senovinės girios,
Žaliosios rūtos ir pinavijos.

II
Pilis amžinybę stovės ir klestės,
Trakų paslapty Maironis budės.
Langai sušvytės ir sienos kalbės,
Pilis amžinybę stovės ir klestės,
O mėlynos akys poeto spindės,
Kai giesmę ir dainą širdis pakylės...
Pilis amžinybę stovės ir klestės,
Trakų paslapty Maironis budės.

III
Nemune, plauk per gimtinę,
Priešų kraują nuplovęs, tekėk,
Ir paverski jo vandenį vynu.
Nemune, plauk per gimtinę,
Tu ant kranto, mūs Dainiau, stovėk.
Ir Tėvynės vargus iškentėk...
Nemune, plauk per gimtinę,
Priešų kraują nuplovęs, tekėk.
IV
Neverkim, o eikime ginti Tėvynės,
Nuo piktos materijos ir neteisybės,
Kad ąžuolai vijokliais nevirstų giriose,
Neverkim, o eikime ginti Tėvynės,
O dangaus angelai giedos giesmę ar lyrą,
Tėvynė viena, pirma, paskutinė...
Neverkit, o eikime ginti Tėvynės,
Nuo piktos materijos ir neteisybės.