Per žiemą

Galiu
visų ligų išvengti
neišsimiegojęs - keltis.
Galiu ir nenubusti
vėlai užmigti
lyg būčiau
išgėręs nuodų
o sąžiningi žmonės
prieš miegą
nusiima kaukes
nuo veidų.

Ilgai laukiau
sulaukiau,
kaip nuotakos,
sulaukiau
kaip akmuo nuogas -
gliaudžiau
jaunystės riešutus
traiškiau uogas.

Visą gyvenimą -
buvau aštrus
kaip kaltas
atšipau -
atėjus žiemai -
nuoširdumu buvau
apkaltintas
neišmokęs laukti -
buvau,
nors nekaltas -
prie kryžiaus
prikaltas.

Nuo širdies
akmenį nuritinęs
pro uždaras duris
įsibrovęs -
stvėriau
į rankas -
žiemos traukinį
taikiausi
į taikinį,
o pataikiau
į Rytdieną.

Tas akmenėlis
iš širdies buvo -
nekaltom akim žiūri
į mane, prašymą turi -
ne vienai lapei
nudyręs kailį -
parsigabenau
lapiukų būrį.

Per žiemą -
medžiojau,
meškeriojau,
sunkius darbus dirbau -
pavasarėjant
pas tave užeiti reikia -
tėvai, su pinigais
nesiskaito -
vadina žentu.

Galiu
vidurnaktyje keltis,
galiu nuo durų -
nukast sniegą -
galiu perdažyt
šuns būdą, būstą -
tegu, tavo šunys miega,
nieko nemato, negirdi
visą gyvenimą miegą.

Miegočiau
ir aš, išgėręs nuodų -
žiema varinėja
ir mano kraują
čeža pelės, tarp šiaudų
ir katė, su kačiukais
slepiasi tarp šieno,
o žiema,
kažko laukia
nesulaukia,
o sulaukus -
nekantrauja...

Per žiemą
buvau aštrus it kaltas,
pavasarėjant - atšipau,
rūpesčius
nusipurčiau
ir ištirpau
kaip sniegas,
o kiek buvo  -
užkalbėjimų, burtų
ir per visą dieną
nenustebčiau, žinau,
kad aš kaltas,
o kalčiausias, buvo
tavo sijonas,
kaip krištolo vaza
įskilusi.