Dialogas

-“Pasilik su manim…”
Aš tau kartojau,
O tu neišgirdai -
Tik smaugei gegutes laikrody
Ir grasinai nueit į rojų
Ten kartais mes nakvojam…
Kaip visad per trumpai,
Kaip visada iki rytojaus.

Kai pravirkau, tu supykai
Sakiai aš tyčia..
Ir lyg už lango krito dideli lašai,
Tau priminė vaikystę
Dar nesuvertas žemuoges,
Ir tylą, kuri ateina
Po audros…
Tu negali pakęsti jos…

Paklojai patalus gėlėtus
Ir vėjas lyg aguonų lauką-
Tave siūbavo ir lingavo,
Kai tu bandei mane pagauti
Nors aš nebėgau,
Ir leidau tau ragauti…
Kai būni sotus -
Leidi man toliau keliauti…

-“Man banalu tave įrėmint “, -
Tu atsakiai,
O dangumi lyg niekur nieko
Išbalusiais takais,
Nueis į žemę abejingai pažiūrėjus
Naktis pavirtusi sapnais…
-“Aš nelaikau, ir negaliu paleist …
Jeigu gali…atleisk…”