išvežtiems
betnespėjusiems gryžti
V ėjas ---
Traukinys---
Vėjas---
Dar vienas tarukinys
vežantis moteris
vežantis vaikus
vežantis senius
ir šeip klipatas
net aklam dievui
nežinoma kryptim! -
-Ar daug jie pasiėmė?! -
(Idiotas)
-Po riekę duonos
ir po grūdą aguonos…
vandens pasiimti neleido –
vietoj jo kūno išskyros…
(Sakau, tikras idijotas, durnius perkūno trenktas!)
Kam dabar svarbu
kas kiek
kam irk o
juk vistiek ne tau
ir juo lab ne man ---
-Tada kam?!
- Boružei ir sužeistai volungei -------
Na o kas liks
dar ir angei
įsitaisiusiai ant akmens
gulinčio po ąžuolu
po kuriuo prieš devynis mėnesio
patekėjimus
nutupė sakalas - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - -
- - - tyliau!
Paklausyk koks vėjas, -
Pažiūrėk koks lietus . . .
Ar girdi? -
kaip cypia traukinio ratai,
kaip girgžda veriamų vartų vyriai
liudijantys pabaigą - - -
Ar matai už zvartų supiltą kalną? -
Taip tu teisus, -
ten paskurinė stotelė
kurią pasieksim ropodami keliais
per gurgždantį žvirgždą . . .
Šaltis...
O po jo sekantis drebulys...
Tai rankos šlubos ir girtos palydovės
kurios traukia mane iš tiršto sapno tvarinio
„Molodoj kiaklkytes jau toliau
Nebevažosimia“
Nubudau...
Bet jau nežinau
ar čia man reikėjo
Ar iš vis man kur nors reikėjo