Rašyk
Eilės (68636)
Fantastika (2083)
Esė (1643)
Proza (9990)
Vaikams (2364)
Slam (54)
English (1045)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 34 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Girdžiu,
aimanas, skundus -
tartum bartų
tartum verktų -
išniręs, kaip žuvis
į gyvenimo paviršių.
Gyvensiu,
nepamiršiu -
nors būdavo
nemiega, gundo...

Krinta
lašai už kaklo -
kaštonai krinta, spraga.
Veduosi, savo  meilę
alkaną ir aklą -
miegančio
miestelio gatvėmis,
o ji, vis bėga, skuba
ir vis ragina -
pati geriausia -
šio miesto ragana.

Šilta ranka liečiu
tą šaltą marmurą
ir lyg elektra
nupurto šaltis,
vos Mirtį
prisilietus -
lyg ne vanduo
nuo medžių,
o kraujas lietusi
ir lyg, ant kažko
užpykęs -
griaustinis,
riaumoja, murma.

Kaštonas. Antkapis.
Ranka, kakta sušlapus.
Pasineriu
į rudens alsavimą lėtą,
o prieš saulę -
mūsų klevas,
mūsų  ąžuolas
ir mūsų takas -
panašus į ledą
ir po kojom - čeža lapai.

Save panardinu
į Laiko srovę
kaip liūdesį
nereikalingą...
Džiaugiasi viesulas -
medį išrovęs,
mūsų medis buvo
didelis, galingas.

Rasomis
žvaigždėmis
nužers kapo angą -
tas paniuręs, parimęs -
gipsinis Angelas.
Angelas pakyla
tarsi paukštis skrenda
per kapus,
per aikštes
ir už savo -
nedorą gyvenimą -
susimoka baudą.

Verkia, rauda motina
palaidojusi dukterį,
ar sūnų - čia kapai
ir verkia
jauna, liekna
ir sulinkusi tarsi vinis -
senutė,
o jos žvakės -
tikriausiai, jos vertos
seniai sudegė.

Dairaus
išniręs
į vandens paviršių
ir stūkso,
tarsi kareiviai
paminklų akmenys
tartum turėtų
akis, ausis -
užvertė galvas
į viršų
ir tolsta - suglumę
ir nurimę
tolimi praeiviai...

Gyveni,
išeini,
o naktis -
kažkur vilioja, gundo
ir sunku,
tą skausmą ištverti.
Plasnoja Angelas,
plasnoja paukštis
tarsi mano skundas -
ateis diena
ir aš, norėsiu
į dar juodesnę tamsą
pasinerti.
2012-03-31 09:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 21:41
Kristina Poderyte
Kai kuriose vietose suskamba lietuvių poetų balsai: girdėti motyvai, intonacija, kalbėjimo maniera. Bet vis tik šis fantasmagorins koliažas pabaigoje fokusuojasi kaip mirties imperatyvas. Depresyvus liūdesys, nostalgija prasiveržia žodžių gausa. Būtų visai neblogai, sumažinus žodžių kiekį, norėtųsi jų mažiau, kad nereikėtų klaidžioti nuoširdumo liūtyje. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 18:19
Akvarilo savastis
Ne visaa pokemtuoju, bet visad paskaitau:) Jūs tuite unikalų savo stilių — tai labai gerai . Žaviuosi Jūsų sugebėjimu rašyti nesikartojant, atrandant vis naujų dalykų. Jūs man patinkate.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 17:42
irenamatkeviciene
Verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę,apie aukštesnius tikslus. Tikrai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 15:22
Video
Daug visko tose išpažintyse. Kartais gerai ir pačiam sau atlikti ją. Geri tie jūsų darbai, vaizdeliai nesikartojantys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 14:40
Niekas Negirdi
Žavu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 13:47
Zirgulinis be kirčio
Iki  'save panardinu' , be pirmojo stulpelio, paliko gera įspūdį, visa kita nebeišlaikė. Nėr prastai. O tai jau gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-31 09:29
Smalsė
Save panardinu
į Laiko srovę
kaip liūdesį
nereikalingą...
Džiaugiasi viesulas -
medį išrovęs,
mūsų medis buvo
didelis, galingas...

Kodėl tiek daug apie kapus?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą