Su tais draugais
Kartu svajota buvo,
Kad užkariausime
Erdves žvaigždžių...
Todėl skaudu,
Kad jie išeit suskubo
Labai anksti...
Per daug anksti...
Ir ...
Nelaiku...
Net gi ir tiems,
Kurie dar pasiliko,
Mažėjo pajėgos
Kasdien vis kilt aukštyn.
Todėl atgimęs vėl
Likimas piktas,
Sustabdęs skrydžius,
Nutrenkė gelmėn...
Gylyn...
Taures pakelkime
Už buvusią draugystę,
Už neramius kūrybinius metus;
Nors mūsų dienos,
Jau nebesugrįžta, –
Už jų idėjas,
Svajones
Ir mus...